Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo 24 d. skelbs sprendimą psichiatro Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo byloje. Gydytojas siekia įrodyti, kad buvo neteisėtai atleistas iš darbo, viešoje erdvėje pasirodžius jo interviu, kuriame – ne tik itin homofobiški pasisakymai apie homoseksualius asmenis, bet ir atviras prisipažinimas juos „gydant“.
 |
| Gydytojas Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas siekia įrodyti, kad buvo atleistas neteisėtai | Jarmo.net koliažas (asociatyvi Pavel Danilyuk/pexels.com ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr.) |
.png)
Pateikė skundą dėl atleidimo
Ketvirtadienį LAT atstovė žiniasklaidai Tautvilė Merkevičiūtė jarmo.net informavo, kad gydytojas siekia, jog byla būtų perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Netenkinus šio prašymo, reikalaujama panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Aleksandro Alekseičiko Kirinovo ieškinį tenkinti pilnai.
„Ši byla yra dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu“, – komentavo T. Merkevičiūtė.
LAT atstovė tikino, kad ši byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo posėdis vyko vasario 11 d. 9 val.
Gydytojas, ilgus metus vadovavęs Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriui, darbo neteko 2024 m. lapkritį po to, kai viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl jo pasisakymų apie homoseksualumą, o Bioetikos komitetas konstatavo, jog psichiatras pažeidė etiką.
 |
| Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas | Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro nuotr. |
Ką pasakė?
Skandalas įsiplieskė leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus istorikės dr. Rasos Navickaitės parengtą interviu su A. Alekseičiku-Kirinovu, kuriame psichiatras dėstė, jog žmogus gali kentėti dėl homoseksualumo.
Interviu, „Šiaurės Atėnuose“ išspausdintame 2024 m. birželį, psichiatras pasakojo, kad yra gydęs šimtus homoseksualių žmonių.
„Jis nei meilės vaikams nepatiria, nei žmonai dėkingumo nepatiria. Ir nepatiria, kaip vaikai dievina mane, kaip vaikai mane myli… Homoseksualus žmogus negali mylėti vaikų, neturi šansų jų pamilti“, – tikino A. Alekseičikas-Kirinovas.
„Jūs suprantate, dauguma žmonių ir tada, ir iki šiol mano, kad yra normalu būti arba vyru, arba moterim ir turėti priešingos lyties partnerį. Ir jeigu tavo polinkis yra nukreiptas ne ten, kur reikia, – reikia pasidomėti, ką galima dėl to padaryti… Tu turbūt esi nepilnavertis, turint omeny, kad tu negalėsi turėti šeimos, negalėsi turėti vaikų“, – savo požiūrį apie homoseksualius asmenis aiškino gydytojas.
Psichiatras dalijosi savo taikyta praktika sovietmečiu, tačiau komentavo ir dabar homoseksualumą laikantis liga: „Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti“.
A. Alekseičikas-Kirinovas tąkart pridūrė: „Turėkite omenyje, kad tuomet literatūros buvo labai mažai. Aš visoje Lietuvoje turbūt buvau vienintelis turėjęs trijų tomų seksualinę enciklopediją, išleistą lenkų kalba dar prieš karą. Taigi aš jaučiausi šioje srityje pakankamai kompetentingas. Toje enciklopedijoje buvo žiūrima į visus šiuos nukrypimus nuo normos kaip į liguistą dalyką, taigi aš nuo to laiko taip ir linkęs žiūrėti. Tuo labiau kad aš tuomet turėjau palyginus neblogą praktiką… O dabar jau pastaruosius trisdešimt metų neturiu geros praktikos – pas mane ateina tik tie žmonės, kurie jaučia, kad jie kenčia dėl šito“.
Poziciją, kad gydo homoseksualius žmones ir šiais laikais, psichiatras tuomet patvirtino ir lrt.lt
Jautėsi klaidingai interpretuotas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 1990 m. gegužę išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo, todėl gydytojo pasisakymai po jarmo.net redaktoriaus Jono Valaičio ir Sveikatos apsaugos ministerijos kreipimosi buvo nagrinėjami Bioetikos komitete. Komitetas 2024 m. lapkričio mėnesį paskelbė verdiktą – gydytojo pozicija neparemta įrodymais, jam rekomenduota vengti tokių pasisakymų.
Tiesa, Bioetikos komitetui A. Alekseičikas-Kirinovas teigė, interviu leidiniui „Šiaurės Atėnai“ ėmusi dr. R. Navickaitė, prieš publikuodama straipsnį, su tekstu esą nesupažindino, jame pateikiami „ne jo žodžiai, mintys, argumentai“, o straipsnio tekstas neatitinka jo ,,asmenybės dvasios“, pasaulėžiūros, vertybių ir nuostatų, jis jaučiasi esąs nesuprastas ir klaidingai interpretuotas.
Jarmo.net primena, kad 2025 m. sausį Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino gydytojui nepalankų Bioetikos komiteto sprendimą. Komisija konstatavo, kad trūksta teisinio įvykio aplinkybių pagrindimo, dėl to tyrimas turi būti atliktas iš naujo.
Tuo metu gydytojo žodžius pasmerkė psichikos sveikatos specialistai, o Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras dar 2024 m. lapkritį priėmė sprendimą A. Alekseičiką-Kirinovą atleisti iš darbo.
Buvusios darbovietės sprendimą gydytojas skundė teismui, tačiau 2025 m. gegužę Vilniaus miesto apylinkės teismas psichiatro kreipimosi netenkino. Alfa.lt duomenimis, A. Alekseičikas-Kirinovas buvusiai darbovietei turėtų sumokėti 1461,1 euro bylinėjimosi išlaidų. Byla pateikus skundą pasiekė ir Kauno apygardos teismą, tačiau ir čia gydytojas patyrė nesėkmę.