Latvijos ir Estijos politikai dalijasi savo šalių patirtimi, kaip buvo sprendžiami partnerystės ir šeimos santykių teisinio reguliavimo klausimai, pabrėždami, kad tokie sprendimai yra nuoseklus demokratinės valstybės raidos etapas.
 |
| 2023 m. „Pride“ eitynės Rygoje | Anastasiya Badun/pexels.com nuotr. |
.png)
Latvija: sprendimas priimtas tada, kai ignoruoti tapo neįmanoma
Latvijos parlamento (Saeimos) vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa akcentavo, kad partnerystės įstatymo priėmimas Latvijoje nebuvo staigus politinis lūžis ar ideologinė iniciatyva, o ilgai brendęs sprendimas, kurį nulėmė teisinė realybė ir teismų praktika.
„Latvijoje ilgą laiką taip pat nebuvo politinės daugumos, kuri entuziastingai palaikytų partnerystės įteisinimą. Tačiau Konstitucinio Teismo sprendimai sukūrė situaciją, kai parlamentas nebegalėjo apsimesti, jog problema neegzistuoja“, – pabrėžė politikė.
 |
| Antoņina Ņenaševa | Asmeninio albumo nuotr. |
Pasak jos, politiniu lygmeniu dažnai buvo pervertinama sprendimo rizika ir visuomenės reakcija. Realybė, anot vicepirmininkės, pasirodė kur kas ramesnė nei prognozuota.
„Nebuvo politinės krizės, nebuvo visuomenės sukrėtimų. Partnerystės įstatymas buvo priimtas kaip techninis, bet būtinas sprendimas, leidžiantis valstybei pradėti tvarkyti tai, kas ilgą laiką buvo palikta teisiniame vakuume“, – sakė A. Ņenaševa.
Ji taip pat pabrėžė, kad sprendimas buvo kompromisinis, neidealus, tačiau strategiškai svarbus – sukuriantis bazę tolimesniam teisinės sistemos nuoseklumui.
Estija: kai neveikimas tampa didesne rizika nei sprendimas
Estijos socialdemokratų partijos tarptautinis sekretorius Eduard Odinet pasidalijo Estijos keliu, kuris galiausiai atvedė prie santuokos lygybės įtvirtinimo.
 |
| Eduard Odinet | Asmeninio albumo nuotr. |
Pasak jo, Estijoje ilgą laiką egzistavo situacija, kai teisės aktai buvo fragmentiški, o dalis šeimų gyveno teisiniame neapibrėžtume.
„Turėjome įstatymus, kurie formaliai egzistavo, bet praktiškai neveikė. Tai reiškė, kad šeimos nuolat susidurdavo su institucijų neapibrėžtumu, o teismai buvo vis labiau apkraunami bylomis, kurios neturėtų būti sprendžiamos teismuose“, – teigė E. Odinet.
Jo teigimu, lūžio taškas buvo suvokimas, kad politinis delsimas kelia didesnę riziką nei pats sprendimas.
„Blogiau jau nebegalėjo būti. Neveikimas pradėjo kainuoti tiek teisine, tiek administracine, tiek politine prasme. Todėl sprendimas buvo priimtas ne kaip ideologinis gestas, o kaip atsakingas pasirinkimas užtikrinti teisinį aiškumą ir stabilumą“, – sakė Estijos politikas.
E. Odinet taip pat pažymėjo, kad baimės dėl neigiamo rinkėjų atsako nepasitvirtino – sprendimai dėl šeimos teisinio reguliavimo nepadarė esminės įtakos partijų palaikymui.
 |
| Asociatyvi Pavel Danilyuk/pexels.com nuotr. |
Tarptautinis dialogas apie regiono situaciją
Šie pasisakymai skambėjo gruodžio mėnesį vykusiame tarptautiniame renginyje, skirtame apžvelgti partnerystės ir šeimos teisinio reguliavimo situaciją Baltijos šalyse. Renginį organizavo Tolerantiško Jaunimo Asociacija, bendradarbiaudama su Rosa Luxemburg fondas.
Diskusijos tikslas – skatinti regioninį dialogą ir dalintis praktine patirtimi, leidžiančia valstybėms užtikrinti vienodas teises visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų šeimos santykių formos.
Konferencijos organizatorius Artūras Rudomanskis diskusijos metu pabrėžė, kad „kiekviena valstybė sprendimus priima savo tempu ir pagal savo konstitucinį kontekstą. Tačiau demokratinėse šalyse galioja bendra logika – kai dalis žmonių lieka be teisinės apsaugos, valstybė anksčiau ar vėliau turi į tai atsakyti“.
 |
| Artūras Rudomanskis | A. Didžgalvio/LGL nuotr. |
Šiame kontekste Lietuva matoma kaip valstybė, galinti natūraliai prisijungti prie demokratinių Europos šalių, kuriose santykių teisinis reguliavimas naudojamas kaip priemonė užtikrinti lygiateisiškumą, teisinį aiškumą ir žmogaus orumą.