Partnerystės teisinio reguliavimo klausimas Lietuvoje jau seniai peržengė politinių diskusijų ribas ir tapo teisinės atsakomybės bei valstybės veikimo klausimu. Tai konstatavo Baltijos šalių politikai, teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai gruodžio mėnesį vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Tolerantiško Jaunimo Asociacija bendradarbiaudama su Rosa Luxemburg fondu.
 |
| Asociatyvi „Cottonbro Studio“/pexels.com nuotr. |
.png)
Kai Seimas neveikia, šeimas gina teismai
Advokatas Aivaras Žilvinskas konferencijoje atvirai įvardijo, kad Lietuvoje strateginis bylinėjimasis partnerystės klausimu tapo ne pagalbine, o pagrindine teisių gynimo priemone.
„Civilinis kodeksas partnerystę numato dar nuo 2001 metų, tačiau Seimas jos taip ir neįgyvendino. Tai nėra techninė klaida – tai ilgalaikis politinis neveikimas, kurio kainą moka realios šeimos“, – sakė jis.
 |
| Aivaras Žilvinskas | A.Didžgalvio/LGL nuotr. |
Pasak advokato, teismai šiandien yra priversti spręsti klausimus, kuriuos įprastai turėtų išspręsti įstatymas: nuo šeimos pripažinimo iki kasdienių santykių su institucijomis.
Kiek kainuoja politinis delsimas
Teisininkė Monika Antanaitytė atkreipė dėmesį į dar vieną dažnai nutylimą aspektą – finansinę politinio delsimo kainą.
„Kiekviena byla, kai šeima yra priversta ginti savo teises teisme, valstybei kainuoja iki kelių tūkstančių eurų. Tai viešieji pinigai, kuriuos visi mokame ne todėl, kad problema neišsprendžiama, o todėl, kad sprendimai atidėliojami“, – pabrėžė ji.
 |
| Monika Antanaitytė | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
Anot teisininkės, šiandien Lietuvoje jau egzistuoja pakankamai aiški teismų praktika, pripažįstanti tos pačios lyties poras šeimomis, tačiau be įstatymo ši praktika lieka fragmentiška ir nekuria teisinio stabilumo.
Latvijos ir Estijos patirtys: baimės nepasitvirtino
Latvijos parlamento vicepirmininkė Antoņina Ņenaševa pasidalijo savo šalies patirtimi, kuri, jos teigimu, labai primena dabartinę Lietuvos situaciją.
„Partnerystės įstatymas Latvijoje buvo priimtas ne todėl, kad atsirado politinė dauguma, o todėl, kad valstybė nebegalėjo apsimesti, jog problemos nėra. Teismų sprendimai sukūrė situaciją, kai ignoruoti realybę tapo nebeįmanoma“, – sakė ji.
 |
| Antoņina Ņenaševa | Asmeninio albumo nuotr. |
Panašią mintį išsakė ir Estijos socialdemokratų tarptautinis sekretorius Eduard Odinet, priminęs, kad Estijoje ilgalaikis teisinis chaosas galiausiai privertė politikus apsispręsti.
„Nebebuvo įmanoma vilkinti. Blogiau jau nebegalėjo būti, todėl tapo aišku, kad sprendimas – net ir politiškai jautrus – yra geresnis nei nuolatinis neveikimas“, – teigė jis.
 |
| Eduard Odinet | Asmeninio albumo nuotr. |
Lietuvos Seimui: sprendimų atidėlioti nebegalima
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis konferencijoje pabrėžė, kad partnerystės įteisinimas nėra politinė drąsa ar ideologinis eksperimentas.
„Tai pradelsta konstitucinė pareiga. Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai aiškiai įpareigoja valstybę užtikrinti šeimos gyvenimo apsaugą visiems“, – sakė jis.
 |
| Laurynas Šedvydis | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
Pasak parlamentaro, Baltijos kaimynų patirtys rodo, jog baimė prarasti rinkėjų palaikymą dažniausiai yra perdėta, o visuomenės reakcija – kur kas ramesnė nei prognozuojama politiniuose užkulisiuose.
2025-ieji galėjo tapti sprendimo metais
Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pozicija konferencijoje buvo aiški: 2025 metai galėjo tapti metais, kai partnerystės klausimas Lietuvoje būtų galutinai išspręstas, tačiau vis labiau akivaizdu, kad jie taps dar vienu pradelstu laikotarpiu.
„Kelio atgal nebėra. Seimas nebegali leisti sau atidėlioti sprendimų dėl rinkimų ciklų, baimių ar asmeninių politinių skaičiavimų. Kiekviena nauja byla reiškia papildomas tūkstantines išlaidas valstybei, kiekvienam gyventojui ir dar vieną signalą žmonėms, kad jų lygybė vis dar atidedama“, – pabrėžė organizacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.
 |
| Artūras Rudomanskis | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Anot jo, pirmieji sprendimai turėtų būti priimti jau artimiausiu metu dar per galimą Seimo Sesijos pratęsimą 2026 metų pradžioje.
Partnerystė – ne galutinis tikslas, o būtinas pamatas
Konferencijos dalyviai sutarė: partnerystės įstatymas neišspręs visų šeimos teisės problemų, tačiau jis yra būtinas pamatas teisiniam stabilumui.
Kol šio pamato nėra, teismai ir toliau bus priversti taisyti politinio neveikimo pasekmes, o už tai mokės visi mokesčių mokėtojai. Sprendimų atidėliojimas šiandien nebeapsaugo nuo pokyčių – jis tik daro juos brangesnius, sudėtingesnius ir skausmingesnius.