Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Svirplys ir Latvys prieš Lietuvą. Byla nutraukta. Priešingai nei gali pasirodyti, toks sprendimas – lauktas ir rodo, kad Lietuvos teisėsauga geba pripažinti savo klaidas. O galbūt ir nebekartoti jų ateityje?
 |
| Monika Guliakaitė-Danisevičienė | Modesto Endriuškos nuotr. |
2022 m. Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys buvo verbaliai užpulti ir sulaukė grasinimų susidoroti savo namų kieme (daugiau apie tai – LRT straipsnyje). Išpuolis buvo aiškiai motyvuotas homofobija – vien dėl to, kad pora viešoje erdvėje laikėsi už rankų. Vis dėlto Lietuvos teisėsaugos institucijos kelis kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, diskriminacinių motyvų neįžvelgė, o neapykantos aspektas ilgą laiką nebuvo tinkamai įvertintas.
Išnaudojus visas įmanomas teisines procedūras Lietuvoje – skaičiuoju ne mažiau nei penkis skundus, kuriais skundėme policijos ir prokurorų veiksmus bei teismo sprendimą, 2023 m. pabaigoje kartu su advokatu dr. Donatu Murausku parengėme ir pateikėme peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT). Teismui priėmus svarstyti peticiją (didelė dalis teismui teikiamų peticijų nėra priimamos nagrinėti), Lietuvos teisėsauga atliko procesinius veiksmus: buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla perduota teismui, o 2025 m. asmuo buvo nuteistas pagal BK 169 straipsnį – dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos.
EŽTT savo sprendime aiškiai pabrėžė, kad išpuoliai prieš LGBTI asmenis, motyvuoti jų tarpusavio artumo ar jausmų demonstravimo, pažeidžia žmogaus orumą ir daro tiesioginį poveikį privačiam gyvenimui, saugomam pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį. Tokie išpuoliai kuria baimę ir nesaugumą, verčia žmones slėpti esminius savo tapatybės ir santykių aspektus, stumia juos į nematomumą ir marginalizaciją, ir faktiškai nustato kitokį – žemesnį – standartą tos pačios lyties porų teisei gyventi atvirai.
Teismas savo sprendime nepaneigė, kad institucijų reakcija buvo nepakankama ir uždelsta, tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, neapykantos motyvas ilgą laiką nebuvo tinkamai įvertintas.
EŽTT pabrėžė, kad veiksmingo tyrimo pradžia negali faktiškai priklausyti nuo išskirtinių aplinkybių po kelerių metų ar nuo to, ar nukentėjusieji kreipsis į Strasbūrą.
Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nacionaliniu lygmeniu pažeidimas buvo pripažintas, kaltininkas nuteistas, nukentėjusiesiems priteista kompensacija, Teismas bylą išbraukė iš savo sąrašo.
Svarbiausia šioje situacijoje – pasiektas teisingumas Lietuvos teismuose. Buvo aiškiai pripažintas diskriminacijos faktas, ir tai formuoja itin svarbią praktiką: homofobiniai išpuoliai nėra „nuomonės reiškimas“ – tai nusikalstamos veikos.
Kartu EŽTT atkreipė dėmesį, kad neigiamas požiūris į homoseksualius asmenis Lietuvoje išlieka paplitęs, dažnai viršijantis ES vidurkius, todėl LGBTI žmonių apsauga nuo priekabiavimo ir diskriminacijos išlieka neatidėliotinu valstybės uždaviniu, reikalaujančiu nuoseklių ir sisteminių veiksmų.
Gal pagaliau tai supras ir Lietuvos teisėsauga?
.png)