Ketvirtadienį (sausio 8 d.) Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Svirplys ir Latvys prieš Lietuvą.. Byla susijusi su Lietuvos institucijų reakcija į homofobinį išpuolį, kuris, žmogaus teisių ekspertų vertinimu, traktuotinas kaip neapykantos nusikaltimas prieš homoseksualią vaikinų porą. Apie tai penktadienį pranešė Lietuvos žmogaus teisių centras.
 |
| Anot užpuoliko, vaikinai rankomis susikibę eiti negalėjo, nes Lietuvoje priimtas Partnerystės įstatymas | Asociatyvi Polina Tankilevitch/pexels.com nuotr. |
.png)
Vyras, demonstravęs priešiškumą homoseksualiai porai, aiškino, kad Lietuvoje nėra priimtas lyčiai neutralios Partnerystės įstatymas, dėl to jie esą negali viešai susikabinti rankomis.
 |
| Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys | Asmeninio archyvo nuotr. |
Policija ikiteisminio tyrimo iš pradžių nepradėjo, pareigūnai patikėjo naivia užpuoliko versija, kad jis, priėjęs vaikinų, tik norėjo pabendrauti.
Po to, kai vaikinai apie patirtą išpuolį paskelbė socialiniuose tinkluose, situacija susidomėjo Lietuvos žmogaus teisių centras, pasiūlęs teisinę pagalbą.
Apie situaciją viešai su vaikinų sutikimu paskelbė Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.
Lietuvos žmogaus teisių centras nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šis išpuolis įvykdytas iš homofobiškų paskatų: vaikinai buvo užgaulioti vien dėl to, kad to, kad viešoje erdvėje laikėsi už rankų, kitaip tariant, dėl savo seksualinės orientacijos.
„Vis dėlto Lietuvos teisėsaugos institucijos kelis kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, diskriminacinių motyvų neįžvelgė, o neapykantos aspektas ilgą laiką nebuvo tinkamai įvertintas. Tik po to, kai buvo pateikta peticija Europos Žmogaus Teisių Teismui, procesas Lietuvoje buvo atnaujintas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2025 m. asmuo buvo nuteistas pagal BK 169 straipsnį – dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame centro pranešime.
Kaip primena jarmo.net, 2025 m. pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė užpuoliką Lauryną Ratautą, nors šis kaltės nepripažino. L. Ratautas įpareigotas sumokėti 2,6 tūkst. eurų baudą. Nuteistasis taip pat privalo atlyginti nukentėjusių asmenų patirtą turtinę bei neturtinę žalą.
 |
| Monika Guliakaitė-Danisevičienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Dėl to, kad pareigūnai ne kartą atsisakė nagrinėti šį išpuolį, Lietuvos žmogaus teisių centras kreipėsi į EŽTT, kuriame nukentėjusiesiems atstovavo advokatas Donatas Murauskas.
„Tik po to, kai buvo pateikta peticija Europos Žmogaus Teisių Teismui, procesas Lietuvoje buvo atnaujintas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2025 m. asmuo buvo nuteistas pagal BK 169 straipsnį – dėl diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos.
EŽTT savo sprendime aiškiai pabrėžė, kad išpuoliai prieš LGBTI asmenis, motyvuoti jų tarpusavio artumo ar jausmų demonstravimo, pažeidžia žmogaus orumą ir daro tiesioginį poveikį privačiam gyvenimui, saugomam pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį“, – skelbia centras.
EŽTT konstatavo, kad teisėsaugos institucijų reakcija buvo nepakankama ir uždelsta – tyrimas ne kartą nutrauktas, o neapykantos motyvas ilgą laiką nebuvo tinkamai įvertintas.
EŽTT pabrėžė, jog veiksmingo tyrimo pradžia negali priklausyti nuo išskirtinių aplinkybių po kelerių metų ar nuo to, ar nukentėjusieji kreipsis į Strasbūrą.
„Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad nacionaliniu lygmeniu pažeidimas buvo pripažintas, kaltininkas nuteistas, nukentėjusiesiems priteista kompensacija, Teismas bylą išbraukė iš savo sąrašo pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 37 straipsnio 1 dalies b punktą, nes ginčas buvo išspręstas nacionaliniu mastu, o pareiškėjai nebegali būti laikomi nukentėjusiaisiais Konvencijos 34 straipsnio prasme“, – dėstoma centro pranešime.
 |
| Stokodami pasitikėjimo pareigūnais, LGBTQ+ asmenys ne visada apie nusikaltimus prieš juos praneša teisėsaugai | Asociatyvi Zheyu Huang/„Unsplash“ nuotr. |
Žmogaus teisių gynėjų įsitikinimu, svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad Lietuvos teismuose pavyko pasiekti teisingumą
„Buvo aiškiai pripažintas diskriminacijos faktas, ir tai formuoja itin svarbią praktiką: homofobiniai išpuoliai nėra „nuomonės reiškimas“ – tai nusikalstamos veikos“, – akcentuoja centro atstovai.