Šeštadienio rytą Teherano padangę sudrebino Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai, reiškiantys mirtiną pavojų ir tiems, kurie Irano viduje jau dešimtmečius kovoja už teisę tiesiog egzistuoti.
 |
| Jarmo.net koliažas (asociatyvios pexels.com nuotr.) |
.png)
Sudavė karinius smūgius
Šeštadienį Vašingtonas ir Tel Avivas sudavė virtinę smūgių strateginiams objektams Irane. JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad vykdomos „plataus masto kovinės operacijos“, o regione prasidėjo abipusis apšaudymas.
Pranešama, kad pagrindiniais atakų taikiniais tapo Irano aukščiausiojo lyderio kanceliarija, prezidentūra Teherane bei karinės bazės visoje šalies teritorijoje.
Izraelio gynybos pajėgų teigimu, Iranas nedelsdamas ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Sprogimai, siejami su Irano raketų atakomis, taip pat užfiksuoti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Bahreine bei Kuveite, o tai signalizuoja apie staigų konflikto išsiplėtimą už dviejų valstybių ribų.
Prezidentas D. Trumpas kreipėsi tiesiogiai į Irano tautą, ragindamas nuversti esamą valdžią. „Perimkite vyriausybės kontrolę – ji priklausys jums. Tai greičiausiai vienintelė jūsų galimybė ateinančioms kartoms“, – pareiškė Baltųjų rūmų vadovas.
 |
| Donaldas Trumpas | JAV kariuomenės/Elizabeth Fraser nuotr. |
Ši karinė eskalacija seka po mėnesius trukusio Vašingtono spaudimo Teheranui dėl naujo susitarimo, susijusio su branduoline programa.
Dar penktadienį D. Trumpas išreiškė griežtą nepasitenkinimą Irano pozicija derybose, o tai, stebėtojų teigimu, tapo galutiniu lūžio tašku pereinant prie karinių veiksmų.
Baiminasi egzekucijų
Savo ataskaitose organizacija „6Rang“ (Irano lesbiečių ir translyčių asmenų tinklas) ne kartą pabrėžė, kad krizines situacijas Irane visuomet lydi sustiprėjęs LGBTQ+ asmenų persekiojimas, nes „queer“ asmenys Irano režimo retorikoje sistemingai tapatinami su „Vakarų moraline korupcija“ ir šnipinėjimu.
Tikroji LGBTQ+ asmenų padėtis Irane yra dokumentuota šiurpiais, tačiau realiais liudijimais, kurie šiuo metu prasidėjus kariniams smūgiams įgavo dar tragiškesnį atspalvį.
Vienas ryškiausių pastarųjų metų atvejų – aktyvisčių Zahros Sedighi-Hamadani (žinomos kaip Sareh) ir Elham Choubdar istorija. 2022 m. moterys buvo nuteistos mirties bausme už „korupciją“ ginant LGBTQ+ teises, rašo BBC.
 |
| Zahra Sedighi-Hamadani | „Amnesty International“ nuotr. |
Nors po milžiniško tarptautinio spaudimo nuteistosios galiausiai buvo paleistos, jų istorija tapo oficialiu įrodymu, kad Irano Islamo Baudžiamojo kodekso 234-as straipsnis, numatantis mirties bausmę už tos pačios lyties asmenų santykius, iki šiol kelia realią, o ne vien teorinę grėsmę LGBTQ+ žmonėms.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ ekspertai pastebi, kad prasidėjus kariniams veiksmams LGBTQ+ asmenų egzekucijos gali būti vykdomos sparčiau, pasinaudojant karo metu taikoma cenzūra ir ribota tarptautinių stebėtojų galimybe stebėti situaciją.
Vyksta reidai
Liudijimai, skambantys Teherano gyventojų lūpomis, kuriuos renka nepriklausomi žurnalistai ir aktyvistai, atskleidžia beviltišką vaizdą.
Štai translytė moteris Shadi (vardas pakeistas saugumo sumetimais) organizacijai „IranWire“ atskleidė, kad net ir nevykstant tiesioginiam karui kasdienybė Irane primena nuolatines slėpynes ir karą.
Moteris pasakojo apie naktinius „Basij“ milicijos reidus į gyventojų butus. Anot jos, Irano režimui bet koks įtarimas dėl „netinkamos“ lytinės tapatybės tampa pagrindu taikyti fizinį smurtą ir priverstinį „gydymą“.
 |
| Teheranas, 2021 m. vasaris | Sajad Nori/„Unsplash“ nuotr. |
Nužudė už homoseksualumą ar už išprievartavimą?
Stokholmo universitetinėje kolegijoje žmogaus teises ir demokratiją studijavusio Albert Smith 2024 m. ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad vienas žmogaus teisių pažeidimų, sukėlusių bene didžiausią atgarsį, – 2005-aisiais Irane įvykdyta mirties bausmė Mahmoudui Asgari ir Ayazui Marhoni.
Šiems jaunuoliams Irano režimas pateikė kaltinimus homoseksualumu ir 13-mečio berniuko išprievartavimu.
Prieš du dešimtmečius Mašhado mieste įvykdyta vieša mirties bausmė jaunuoliams iki šiol kelia diskusijas
Pagal Irane galiojančią islamo teisę, už homoseksualius santykius numatyta mirties bausmė, tačiau tam reikalaujama bent 4 liudininkų parodymų.
Diskusija kilo dėl tikrosios egzekucijos priežasties. Irano naujienų agentūra ISNA pranešė, kad vaikinai nuteisti už berniuko išprievartavimą. Vietos laikraštis „Quds“ netgi citavo tariamos aukos tėvą.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistai, vadovaujami Peterio Tatchellio iš organizacijos „OutRage!“, pateikė kitokią versiją. Jų teigimu, kaltinimai prievarta buvo sufabrikuoti siekiant pateisinti mirties bausmę už abipusiu sutikimu vykusius homoseksualius santykius.
 |
| Iranas kaltinamas nužudęs vaikinus vien dėl jų seksualinės orientacijos | Peterio Tatchellio fondo nuotr. |
Nors tarptautinė bendruomenė griežtai pasmerkė Irano veiksmus, didžiosios organizacijos, tokios kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, laikėsi atsargesnės pozicijos dėl kaltinimų pobūdžio.
„Human Rights Watch“ pabrėžė, kad svarbiausia problema yra ne nusikaltimo tipas, o pats mirties bausmės taikymas asmenims, kurie nusikaltimo metu buvo nepilnamečiai.
„Mirties bausmė yra nežmoniška, ypač tiems, kurie nusikalto būdami jaunesni nei 18 metų. Beveik visas pasaulis draudžia tokias egzekucijas. Iranas privalo daryti tą patį“, – tuomet teigė „Human Rights Watch“ tyrėjas Hadi Ghaemi.
2005 m. įvykęs vaikinų nužudymas lėmė iki šiol tebesitęsiančias diskusijas apie mirtinas pasekmes, su kuriomis susiduria homoseksualūs iraniečiai, ir sukėlė tarptautinės bendruomenės kritiką.
Įkalinti baimės gniaužtuose
Iš šalies, kurioje asmenys žudomi vien dėl seksualinės tapatybės, žmonės mėgina bėgti, tačiau situaciją komplikuoja tai, kad pabėgimo keliai karo metu praktiškai užsidaro, o ir pavykus ištrūkti baimė išlieka.
Šiomis dienomis kilęs karinis konfliktas su Izraeliu ir JAV apriboja judėjimo laisvę: sienos tampa neįveikiamos, o humanitarinės pagalbos kanalai, kuriais naudojosi slapta veikiančios „queer“ organizacijos, dabar yra nukreipti išskirtinai karinėms reikmėms.
Po Izraelio smūgių Irane uždaryta oro erdvė. Skelbiama, kad kol kas siena su Turkija dar atvira, tačiau dėl neramumų keliauti sausuma yra pavojinga.
Iki karo dauguma Irano „queer“ asmenų bandė bėgti į Turkiją, tikėdamiesi gauti Jungtinių Tautų pabėgėlio statusą ir persikelti į saugesnes šalis.
Tačiau, kaip rodo „Helsinki Citizens' Assembly“ ir kitų nevyriausybinių organizacijų duomenys, pabėgėliai Turkijoje įstringa metams, gyvendami nuolatinėje baimėje būti deportuoti atgal į Iraną, kur jų laukia kalėjimas arba mirtis.
Į Turkiją išvykęs homoseksualus iranietis, kurį A. Smith savo 2024 m. ataskaitoje įvardija inicialais A.S., kalbėjo, kad jo išgyvenimo strategija kilmės šalyje buvo tyla. Tiesioginės teisinės diskriminacijos vyras išvengė todėl, kad savo tapatybę laikė griežtoje paslaptyje iki pat tos akimirkos, kai kirto Irano sieną. Jis puikiai suprato: vos tik tiesa iškils į viešumą, jam iškils mirtinas pavojus, todėl gyvenimas nuolatinėje baimėje ir paslaptyje buvo vienintelis būdas išlikti gyvam.
Žiauriai smurtauja
„Oro uosto pareigūnai iš manęs tyčiojosi net dėl mano balso tembro“, – liudijo kitas asmuo, kuris yra translytis.
Homoseksualus vyras, įvardijamas inicialais S. KH., pasakojo, kokį siaubą patyrė, kai susidūrė su Irano režimui tarnaujančių pareigūnų žiaurumu.
„Jei įstatymai mane būtų gynę kaip pilietį, būčiau galėjęs pateikti skundą prieš tuos, kurie mane kankino iki mirties ribos, apkaltindamas juos pagrobimu, užpuolimu, smurtu, grasinimais bei pažeminimu. Tačiau žinojau, kad įstatymas nėra mano pusėje, todėl neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik tylėti. Be to, remiantis galiojančia tvarka, iš manęs buvo atimta galimybė tęsti mokslus ir siekti karjeros aviacijoje, todėl, nepaisant viso patirto žiaurumo ir kankinimų, buvau priverstas nesipriešinti“, – dėstė galiausiai į Turkiją pabėgęs S. KH.
Suimta dėl makiažo
Vienas translyčių asmenų, minimų A. Smith ataskaitoje, tikino, kad iš visos LGBTQ+ bendruomenės galbūt tik translyčiai asmenys Irane, jeigu susiklosto palankios sąlygos, gali turėti dalį teisių.
„Patriarchaliniai įstatymai, klaidinga propaganda, homoseksualiems asmenims gresiančios mirties ar įkalinimo bausmės bei klaidingi medikų patarimai daugybę žmonių privertė gultis po chirurgo skalpeliu, dėl ko dabar jie gailisi. Kol gyvenau Irane, save suvokiau tik kaip asmenį, jaučiantį potraukį vyrams, tačiau žinojau, kad tai nėra pilnas mano tapatybės apibrėžimas. Prireikė metų, kol tai pamačiau, priėmiau ir pamilau“, – kalbėjo jis.
Tačiau viena translyčių moterų dėstė, kad moralės policija Irane aktyviai vykdo persekiojimą ir prieš translyčius. „Taip, buvau suimta dorovės policijos dėl makiažo. Prieš mane buvo panaudotas elektrošokas, dėl ko praradau balsą“, – tikino ji.
Iki 1979 m. translytiškumo klausimas Irane nebuvo reglamentuojamas įstatymiškai.
Po islamo revoliucijos Irane translyčių teisių aktyvistė Maryam Molkaros sugebėjo susitikti su aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ruhollah Khomeini ir įtikinti jį, kad translytiškumas yra ne nusižengimas, o medicininė būklė.
 |
| Maryam Molkaros | Lgbtqreligiousarchives.org nuotr. |
Tuomet R. Khomeini išleido religinį dekretą (fatvą), leidžiantį lyties keitimo operacijas.
Nors tai tapo teisiniu pagrindu translyčiams asmenims keisti dokumentus, tačiau lyties keitimo procedūra pasitelkiama ir prieš homoseksualius asmenis, kadangi Iranas pripažįsta tik vyro arba moters lytį, o asmenys, kurie nenori atlikti pilnos chirurginės operacijos arba tapatinasi su nebinarine lytimi, teisiškai nepripažįstami ir yra persekiojimi.
„Human Rights Watch“ ekspertai pabrėžia, kad Irano režimas leidžia lyties keitimo operacijas, siekdamas „išnaikinti“ homoseksualumą: gėjai ir lesbietės spaudžiami keisti lytį, kad būtų laikomi heteroseksualiais asmenimis.
Islamiškasis totalitarizmas
Brutalūs žmogaus teisių pažeidimai Irane siejami su vadinamaja islamo revoliucija.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje tam tikruose visuomenės sluoksniuose ėmė ryškėti nepasitenkinimas ir neramumai. Islamistai pasinaudojo politine situacija ir pradėjo labiau akcentuoti religinius principus. Būtent tuomet imamui Ruhollah Khomeini iškilus kaip įtakingam religiniam lyderiui buvo paskelbta islamo revoliucija, iš esmės pakeitusi Irano visuomenės struktūrą.
Po R. Khomeini atėjimo į valdžią 1979 m. šalis transformavosi į islamiškąjį totalitarinį režimą.
Islamas įtvirtintas kaip politinis pamatas, įvesta daugybė suvaržymų, suformavusių islamiškąjį totalitarizmą.
Suvaržymai palietė įvairias sritis: apribotos kultūrinės, religinės ir seksualinės laisvės, pradėta taikyti diskriminacija.