Teismas Vengrijos sostinėje sustabdė baudžiamąją bylą prieš Budapešto merą Gergely Karácsony, kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl Vyriausybės uždraustų LGBTQ+ bendruomenės eitynių organizavimo.
![]() |
| Gergely Karácsony | „Facebook“/asmeninio archyvo nuotr. |
Budapešto teismas kreipėsi į šalies Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti taikomų teisinių nuostatų atitiktį pagrindiniam šalies įstatymui ir Europos žmogaus teisių konvencijai, ketvirtadienio vakarą pranešė LGBTQ+ teisių organizacija „ILGA-Europe“.
Konstitucinis Teismas dabar turi 90 dienų sprendimui priimti.
Jei bus konstatuota, kad „Pride“ eitynių draudimas prieštarauja konstituciniams principams, tai gali tapti precedentu ginant susirinkimų laisvę Vengrijoje.
„Palankiai vertiname žinią, kad baudžiamoji byla prieš Budapešto merą, susijusi su „Pride“ eitynėmis, buvo sustabdyta“, – teigiama „ILGA-Europe“ pranešime.
Organizacija pabrėžė, kad pilietinės visuomenės atstovai jau beveik metus perspėja, jog eitynių draudimas yra tiesioginis puolimas prieš saviraiškos ir susirinkimų laisvę.
„Tai puiki žinia tiek man asmeniškai, tiek visiems laisvę mylintiems žmonėms, – ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje paskelbtame įraše džiaugėsi meras. – Šis (teismo) sprendimas įrodo, kad nepaisant pastarąjį pusantro dešimtmečio šalyje tvyrojusios dusinančios atmosferos, laisvės kultūros Vengrijoje sunaikinti nepavyko. Mes vis dar gebame išlaikyti tiesų stuburą. To, kas šviečia ryškiau už saulę, melagingais žodžiais neatimsi“.
Jarmo.net primena, kad prieš opozicijai priklausantį merą teisėsauga persekiojimą pradėjo po 2025 m. birželio 28 d. įvykusių eitynių.
Nors premjero Viktoro Orbano Vyriausybė, remdamasi tais pačiais metais priimtu įstatymu, renginį uždraudė, G. Karácsony tuomet pareiškė, kad „savivaldybės renginio policija teisiškai negali uždrausti“.
Nepaisant grėsmės sulaukti baudų, į Budapešto gatves tuomet išėjo rekordinė 200 tūkst. žmonių minia, o renginys virto masiniu protestu prieš Vyriausybės vykdomą politiką.
Praėjusių metų rugpjūtį G. Karácsony buvo iškviestas į Nacionalinį tyrimų biurą apklausai, jam pareikšti įtariamai. Jeigu teismas jį būtų pripažinęs kaltu, jam galėjo būti skirta iki 1-erių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Budapešte negalima uždrausti nei laisvės, nei meilės. O jei to negalima uždrausti, negalima už tai ir bausti“, – po pareigūnų apklausos žurnalistams sakė meras, vilkėjęs vaivorykštės spalvų marškinėlius su miesto herbu.
Vengrijos valdantieji su V. Orbanu priešakyje pastaraisiais metais priėmė ne vieną LGBTQ+ bendruomenės teises ribojantį įstatymą.
2020 m. Vengrijoje buvo panaikintas teisinis translyčių asmenų pripažinimas, o 2021 m. uždrausta nepilnamečiams teikti bet kokią informaciją apie homoseksualumą.
2025 m. kovą paskelbtais ribojimais leista drausti susibūrimus, jei jie, valdžios nuomone, pažeidžia „vaikų apsaugos“ nuostatas dėl homoseksualumo propagavimo viešumoje.
„ILGA-Europe“ pabrėžia, kad naujausias teismo sprendimas yra viltis, jog Vengrija laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. „Taikių susirinkimų teisės apsauga yra būtina sveikai demokratijai“, – teigia aktyvistai.
