Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimo duomenimis, Lietuvoje moterys darbo vietoje nepageidaujamą seksualinį dėmesį patiria pusantro karto dažniau už ES vidurkį, o palyginti su kaimynine Latvija – net du su puse karto dažniau. Tiesa, apie tai prabilti ryžtasi mažuma.
 |
| Asociatyvi Ketut Subiyanto/pexels.com nuotr. |
.png)
Dažniausiai priekabiaujama darbe
Kaip pastebi tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius, daugiausiai skundų dėl seksualinio priekabiavimo sulaukiama iš darbinės aplinkos.
„Dažniausiai priekabiautojo ir nukentėjusio asmens socialinės ir ekonominės padėtys yra nelygiavertės. Seksualiai priekabiauja didesnę socialinę ir ekonominę galią turintys asmenys, pavyzdžiui, vadovaujamą poziciją užimantieji arba visuomenėje didesnį autoritetą turintieji – paprastai vyrai, kurie tokį elgesį dažnai pasirenka dėl turimos ar numanomos galios prieš auką, neretai pervertindami savo padėtį visuomenėje arba pabrėždami neva didesnį profesinį, socialinį ar ekonominį pranašumą“, – komentuoja Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.
Moterų patirtys darbe: ką atskleidė tyrimai
25 %
patyrė spoksojimą ar gašlius žvilgsnius
20 %
girdėjo seksualinio pobūdžio juokelius ar komentarus
10 %+
susidūrė su nepageidaujamu fiziniu kontaktu
12 %
gavo nepageidaujamų kvietimų į pasimatymus
Požiūris į seksualinį priekabiavimą
53% vyrų mano, kad moterys dažnai perdeda arba išgalvoja priekabiavimo atvejus.
Taip pat mano daugiau nei trečdalis moterų.
Šaltinis: FRA, Eurostat, Europos lyčių lygybės institutas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Tarnybos atlikta apklausos duomenimis, net 8 iš 10 gyventojų įsitikinę, jog darbdavys turi užtikrinti, jog darbovietėje nebūtų seksualinio priekabiavimo. „Tiesa, realybėje prevencinės priemonės dažnai apsiriboja formalių dokumentų patvirtinimu. Be to, vien politikos aprašas negarantuoja saugios darbo aplinkos – būtina užtikrinti, kad darbuotojai žinotų, kur kreiptis, kaip nagrinėjami seksualinio priekabiavimo atvejai ir kokios yra pasekmės pažeidėjui. Priešingu atveju rizikuojame, kad tokie atvejai liks nepastebėti arba nuvertinti“, – sako patarėjas.
Kur prasideda priekabiavimas?
„Seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu. Šio elgesio tikslas arba poveikis yra pakenkti asmens orumui, sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“, – seksualinio priekabiavimo apibrėžimą aiškina M.Morkevičius.
Svarbu, kad pagal lygių galimybių teisės aktus įrodinėjimo pareiga tenka apskųstajam – būtent jis turi įrodyti, kad seksualiai nepriekabiavo.
FRA kartu su „Eurostat“ ir Europos lyčių lygybės institutu atliktas tyrimas parodė, ką moterys patiria darbe: kas ketvirta teigė patyrusi spoksojimą ar gašlius žvilgsnius, kas penktai teko girdėti seksualinio pobūdžio juokelius ar įžeidžiančias pastabas apie kūną, dažniau nei kas dešimta susidūrė su nepageidaujamu fiziniu kontaktu, o apie 12 proc. moterų sulaukė nepageidaujamų pasiūlymų eiti į pasimatymą.
„Tarnybos apklausa parodė, kad atvejus, kai darbovietėje moteris priekabiauja prie vyro, patys vyrai vertina ne taip rimtai. Dažnai manoma, kad vyrams toks moterų rodomas dėmesys turėtų visada būti malonus, laikomas komplimentu, net jei tai vyksta profesinėje aplinkoje“, – pastebi M.Morkevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad priekabiavimui užfiksuoti pakanka ir vieno karto. „Seksualinio priekabiavimo rimtumą labiau rodo ne jo tęstinumas, o poveikis tokį elgesį patiriančiam asmeniui. Jei žmogus nors kartą pasijautė blogai dėl kito asmens elgesio, turinčio seksualinių intencijų, tai jau gali būti traktuojama kaip seksualinis priekabiavimas“, – pabrėžia patarėjas.
Bijo priešiškos aplinkos
Pašnekovas pastebi, kad net ir supratę, jog nepageidaujamas elgesys yra seksualinis priekabiavimas, žmonės dažnai renkasi tylėti. „Didesnė problema yra ne jo atpažįstamumas, o nuvertinimas bei baimė patirti neigiamas pasekmes apie tokį elgesį pranešus“, – sako M.Morkevičius.
„Pavyzdžiui, tarnybos apklausa parodė, kad net 53 procentai respondentų vyrų sutiko, jog moterys dažnai išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie seksualinį priekabiavimą. Taip manė ir daugiau kaip trečdalis moterų“, – dalijasi patarėjas.
Jei situaciją lydi alkoholis, visuomenės požiūris dar griežtesnis: net 54 procentai respondentų visiškai ar iš dalies sutiko, kad moteris yra bent iš dalies atsakinga dėl seksualinio priekabiavimo, jei ji yra apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų.
„Tokios nuostatos kuria aplinką, kurioje moterims yra nepalanku prisipažinti apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Be to, apie tai prabilusios moterys rizikuoja sulaukti jų patirčių sumenkinimo ar abejonių. Tai prisideda prie dar didesnio seksualinio priekabiavimo reiškinio latentiškumo“, – tikina M.Morkevičius.
Atsiveria vis dažniau
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, darbe nuo seksualinio priekabiavimo per savo gyvenimą nukentėjo kas penkta Lietuvos moteris (19,1 proc.) ir kas penkioliktas vyras (6,6 proc.). Tačiau pernai tarnyba sulaukė vos 4 skundų, iš kurių dvi pareiškėjos atsisakė atskleisti asmens duomenis. Dar vienas skundas buvo persiųstas Generalinei prokuratūrai, bet pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjos prašymu buvo nutrauktas.
„Pusė šalies gyventojų mano, jog net jei moteris nepateikė oficialaus skundo dėl seksualinio priekabiavimo, tai nereiškia, kad ji tokio elgesio nepatyrė. Trečdalis, išvydę seksualinį priekabiavimą darbo vietoje, tam iškart išreikštų nepritarimą. Tiesa, vos septintadalis apie tokį elgesį praneštų atsakingiems asmenims, o kas dešimtas apskritai nieko nedarytų“, – sako M.Morkevičius.
Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo poslinkį. 2024 metų sausio-spalio laikotarpiu buvo registruoti 348 nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, pernai tuo pačiu laikotarpiu – jau 385. Daugėja ir besikreipiančių pagalbos: 2023 metų antrąjį pusmetį kreipėsi 22 žmonės, užpernai – 56, pernai – jau 176.
„Šios tendencijos rodo, kad mažėja tokių nusikalstamų veikų latentiškumas, o žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos ir praneša apie patirtą smurtą“, – rašo ministerijos atstovai.
Pagalbos galimybės plečiasi
Ministerija informuoja, kad žmogus, patiriantis seksualinį priekabiavimą, gali sulaukti emocinio palaikymo, psichologinių ir teisinių konsultacijų telefonu, internetu ar elektroniniu paštu. Specialistai padeda suprasti situaciją, informuoja apie teises ir galimus veiksmus bei skatina kreiptis tolesnės pagalbos.
Artimiausioje ateityje pagalbos sistema turėtų plėstis. „Į nacionalinę teisę perkeliama Europos Sąjungos direktyva, siekiant plėsti specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, stiprinti apsaugos, pagalbos ir prevencijos mechanizmus bei gerinti pagalbos prieinamumą įvairioms pažeidžiamoms grupėms“, – teigia ministerijos atstovai.
Planuojama atidaryti visą parą veiksiančią nemokamą pagalbos liniją 116016, rengiamas teisinis reguliavimas dėl efektyvesnio koordinavimo tarp sveikatos priežiūros ir pagalbos sistemų. Vykdomos ir planuojamos prevencinės kampanijos apie sutikimą ir prievartavimo narkotikų keliamas rizikas, organizuojami mokymai specialistams, stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp sveikatos, socialinių, teisėsaugos institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus.
„Seksualinis priekabiavimas gali sukelti rimtų pasekmių tokį elgesį patyrusio asmens psichinei ir fizinei sveikatai, kenkti darbovietės mikroklimatui. Jei tai įvyksta, nukentėjusiam asmeniui būtina kuo greičiau pasižymėti detales apie įvykį, papasakoti kolegai ar artimajam, kreiptis į darbdavį arba į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – pataria M.Morkevičius.
Kur kreiptis pagalbos?Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ – www.prabilk.lt.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – www.lygybe.lt.