Translyčiai ir nebinarinės lyties tapatybės asmenys Lietuvoje vis dar susiduria su dideliu visuomenės nesupratimu, neigiamomis reakcijomis ir atstūmimu. Tai, kartu su ribota teisinė šių žmonių apsauga lemia, kad net baziniai poreikiai – tokie kaip galimybė saugiai dirbti ir užsidirbti pragyvenimui – šiai žmonių grupei nėra savaime suprantami.
 |
| Asociatyvi Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
.png)
Patirtys – nuo priešiškumo iki priėmimo
Tyrimo duomenimis, translyčių ir nebinarinės lyties tapatybės asmenų patirtys Lietuvoje varijuoja nuo atviro priešiškumo, patyčių ir priekabiavimo iki palaikymo bei priėmimo. Dalyviai liudijo susidūrę (-usios) su smerkiančiais žvilgsniais, pažeminimu, nepasitikėjimu, tiesioginiais ar netiesioginiais įžeidimais, priverstiniu atsiskleidimu, spaudimu palikti darbą ar atitikti tam tikras lyčių normas.
Pozityvios patirtys taip pat nėra retos – dažniausiai jos siejamos su kolegų (-ių) palaikymu arba bent jau tiesioginio priešiškumo nebuvimu. Tačiau net ir tokiais atvejais saugumo jausmas dažnai išlieka trapus.
Tyrimas atskleidė, kad žmonių patirtys reikšmingai skiriasi priklausomai nuo to, (1) ar asmens oficialūs dokumentai atitinka jo ar jos lytinę tapatybę, (2) kokio pobūdžio organizacijoje jis ar ji dirba (tarptautinėje korporacijoje ar mažoje vietinėje įmonėje, aukštesnės ar žemesnės kvalifikacijos pareigose), (3) taip pat nuo santykių su kolegomis (-ėmis).
Socialinis ir ekonominis pažeidžiamumas didina riziką
Šalia minėtų praktinių aspektų, svarbiu veiksniu išlieka socialinės ir ekonominės tyrimo dalyvių aplinkybės. Tyrimas rodo, kad mažesnis finansinis saugumas, žemesnis išsilavinimas ar ribota institucinė bei tarpasmeninė parama reikšmingai apribojo tyrimo dalyvių galimybes rinktis saugesnę darbo aplinką.
„Viena svarbiausių tyrime išryškėjusių tendencijų – sunkesnėse socialinėse sąlygose gyvenantys translyčiai ar nebinarinės lyties tapatybės žmonės yra pažeidžiamesni ir patiria daugiau nesaugumo darbe ar ieškodami darbo“, – teigia projekto tyrėja Kristina Rūkaitė.
Pasak jos, didesnei daugumai tyrimo dalyvių karjeros pasirinkimus pirmiausia lemia ne profesiniai siekiai, o saugumo poreikis ir pastangos išvengti priešiškos aplinkos.
Įtrauktis dažnai lieka deklaratyvi
Visi tyrime dalyvavę žmogiškųjų išteklių specialistai (-ės) išreiškė palankumą skirtingų lytinių tapatybių asmenų įtraukčiai, tačiau iš liudijimų ir kiekybinių duomenų matyti, kad praktinės priemonės šioje srityje vis dar taikomos ribotai. Įvairovės ir įtraukties iniciatyvos dažniau organizuojamos didelėse tarptautinėse korporacijose, tačiau net ir jose specifinės priemonės, susijusios su lyčių tapatybių įvairove, nėra plačiai paplitusios.
Kitose organizacijose dažnai apsiribojama bendro pobūdžio įvairovės deklaracijomis arba įtraukties politikos nėra apskritai ir situacijos sprendžiamos individualiai, tik joms iškilus. Tokiais atvejais darbovietėje neretai remiamasi numanoma darbuotojų „atvirumo“ prielaida.
Oficiali parama kuria saugumo jausmą
Vis dėlto oficiali, LGBTQIA+ bendruomenei palanki organizacijos pozicija tyrimo dalyvių buvo įvardijama kaip itin reikšminga. „Tyrimo dalyvių liudijimais, įtraukumą viešai deklaruojanti darbovietė yra vienas svarbiausių saugumo garantų, net jei praktikoje tai bus įgyvendinama prasčiau, negu deklaruojama. Tai vėlgi parodo bendruomenės pažeidžiamumą darbo srityje – saugumas darbe daugeliui vis dar nėra duotybė“, – pažymi K. Rūkaitė.
Anot tyrėjos, tarp specialistų (-čių) taip pat pasitaikė visuomenėje paplitusių nuogąstavimų, kad LGBTQIA+ bendruomenei priklausantys asmenys siekia išskirtinių privilegijų. „Tačiau tyrimo dalyvių liudijimai rodo priešingai – esminiai poreikiai yra baziniai: saugumas, priėmimas ir galimybė nesijausti grėsme“, – pabrėžia ji.