Lenkijos parlamentas penktadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo nesusituokusios poros, įskaitant tos pačios lyties partnerius, galėtų oficialiai įteisinti savo santykius. Vis dėlto tikėtina, kad teisės aktą vetuos konservatyvių pažiūrų šalies prezidentas Karolis Nawrockis, skelbia „TVP World“.
 |
Karolis Nawrockis | Lenkijos prezidentūros/Mikolaj Bujak nuotr. |
.png)
Nors projektas nenumato civilinės partnerystės įteisinimo, jis būtų pirmasis teisinis reguliavimas Lenkijoje, suteikiantis homoseksualioms poroms tam tikrą oficialų pripažinimą valstybės lygmeniu. Įstatymo iniciatoriai jį pristato kaip kompromisinį sprendimą, galintį prisidėti prie LGBTQ+ asmenų teisių plėtros šalyje.
Nepaisant to, kad įstatymo projektui pritarė žemieji parlamento rūmai, Lenkijos prezidentas K. Nawrockis po balsavimo pareiškė nepasirašysiantis jokio teisės akto, kuris taptų „alternatyvia santuokos forma“.
Su dešiniąja opozicine partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) siejamas prezidentas teigė ginantis Konstituciją, kurioje valstybės apsauga numatyta vyro ir moters santuokai.
K. Nawrockis taip pat pareiškė galintis svarstyti paramą naujam „artimiausio asmens“ statusui, jei jis nebūtų „ideologinis“, tačiau nepatikslino, kokių pakeitimų reikėtų, kad dabartinis projektas sulauktų jo pritarimo.
Koalicijos nesutarimai
D. Tuskas valdžią perėmė 2023 metų pabaigoje po aštuonerių metų PiS vadovautos vyriausybės valdymo. Pastaroji kovą su vadinamąja „LGBT ideologija“ buvo pavertusi viena pagrindinių savo socialiai konservatyvios politikos krypčių.
 |
| Donaldas Tuskas | Europos žmonių partijos/flickr.com nuotr. |
Daliai visuomenės tikintis, kad naujoji valdančioji koalicija įteisins civilinę partnerystę tos pačios lyties poroms, kaip tai padaryta daugelyje Europos valstybių, šiuos planus sustabdė nesutarimai tarp koalicijos partnerių.
Konservatyvesnių pažiūrų koalicijos narė „Lenkijos žmonių partija“ (PSL) nepritarė civilinės partnerystės įteisinimui, tuo metu D. Tusko vadovaujama „Pilietinė koalicija“ (KO) bei kairiosios partijos palaikė platesnes LGBTQ+ teises.
„Artimiausio asmens“ statuso idėja buvo pasiūlyta kaip kompromisas, siekiant įveikti vidinius nesutarimus bei padidinti tikimybę sulaukti prezidento pritarimo.
Prezidentui pažadėjus vetuoti įstatymą, valdančiosios koalicijos atstovai pabrėžė, kad siūlomos nuostatos būtų naudingos tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms nesusituokusioms poroms. Projektas numato paveldėjimo teises bei galimybę priimti sprendimus dėl partnerio laidotuvių organizavimo.
Viena iš projekto autorių parlamentarė Katarzyna Kotula teigė, kad prie įstatymo rengimo kelis mėnesius dirbo daug žmonių, siekdami užtikrinti didesnį saugumą ir orumą daugiau nei 3 mln. Lenkijos gyventojų.
„Šis sprendimas skirtas tiek heteroseksualioms šeimoms, kurių dešinieji negali priversti tuoktis pasitelkdami įžeidimus ar spaudimą, tiek visų pirma LGBTQ+ poroms, kurios moka mokesčius, tačiau valstybė jų vis dar nepripažįsta“, – sakė K. Kotula.
 |
| Katarzyna Kotula | Klub Lewicy/flickr.com nuotr. |
Užsienyje sudarytos santuokos pripažįstamos
Nors naujasis įstatymo projektas greičiausiai papildys prezidento atmestų vyriausybės iniciatyvų sąrašą, atskiri Europos ir Lenkijos teismų sprendimai jau lėmė pokyčius tos pačios lyties porų teisių srityje.
Civilinės metrikacijos įstaigos visoje Lenkijoje šiuo metu privalo registruoti kitose Europos Sąjungos valstybėse sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas. Tokiu būdu joms suteikiamos tokios pačios teisės kaip ir heteroseksualių sutuoktinių poroms.
Praėjusią savaitę televizijai TVP World kalbėjusios Jolanta ir Alicja Sienkiewicz-Prochowicz, tapusios pirmąja lesbiečių pora, kurios santuoka buvo oficialiai pripažinta Lenkijoje po vestuvių Portugalijoje, teigė, kad svarbiausią gyvenimo dieną švęsti toli nuo artimųjų buvo sudėtinga.
„Mums santuokos pripažinimas čia, Lenkijoje, yra dar svarbesnis nei pačios vestuvės Portugalijoje“, – sakė Alicja.