Kodėl dalis LGBT+ asmenų tampa homofobais, o „tradicinių šeimų gynėjai " paaiškėja esantys homoseksualūs?

„Kaltinti homoseksualų asmenį homofobija yra keista", - maždaug taip pareiškė vieno portalo žurnalistas, kai sulaukė kritikos dėl homofobiškų pašnekovo išsakytų ir tekste surašytų teiginių. Nors publikacijos herojus pats neslėpė esantis homoseksualus, LGBT+ asmenis jis vadino ligotais žmonėmis vien dėl jų tapatybės. Vargu, ar tokių teiginių išties negalima pavadinti homofobiškais, o juos išsakiusio pašnekovo - homofobu. Šis pavyzdys - puikus vidinės LGBT+ asmenų homofobijos pavyzdys. Kas tai lemia?

Lietuvoje LGBT+ asmenys vengia kalbėti apie savo tapatybę, dalis išreiškia homofobiškas nuostatas | Asociatyvi pexels.com nuotr.

jarmo.net

redakcija@jarmo.net 


Lietuvos LGBT+ jaunimą vienijančioje „Facebook" grupėje „LGBT+ Youth Lithuania" buvo atlikta apklausa, kurioje vartotojai įvardijo didžiausias, jų nuomone, vidines LGBT+ bendruomenės problemas.

Ši apklausa nėra reprezentatyvi ir neatskleidžia visos Lietuvos LGBT+ bendruomenės požiūrio į vidines jos problemas, tačiau iš dalies leidžia identifikuoti tam tikrus iššūkius ir padeda bent iš dalies suprasti, kas neramina dalį LGBT+ asmenų.

Apklausoje dalyvavę „LGBT+ Youth Lithuania" grupės nariai vieningai sutiko, kad pati didžiausia bėda, visų pirma, išlieka visos visuomenės netolerancijos atmosfera, kuri iš dalies gali lemti ir kitų problemų atsiradimą, LGBT+ bendruomenės viduje - taip pat.



„LGBT+ Youth Lithuania" grupės narius itin neramina tarp LGBT+ asmenų pastebimas savo tapatybės slėpimas. Manoma, kad toks elgesys yra psichologiškai žalingas bendruomenės nariams: negalėdami atskleisti savo seksualinės orientacijos, žmonės bijo, kad bus atstumti, o jų paslaptis paaiškės, be to, savo tapatybę slepiantys žmonės neretai su vidiniais išgyvenimais mėgina tvarkytis patys, o tai ne visada paprasta.

ES pagrindinių teisių agentūra atliko tyrimą Europos šalyje ir nustatė, kad Lietuvoje net 84 proc. visų apklaustųjų nekalba arba itin retai prabyla apie tai, kad yra LGBT+. Tokie tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2020 metais.

„Netolerantiška atmosfera visuomenėje priveda prie internalizuotos (vidinės, - aut. past.) homofobijos bei orientacijos slėpimo, o tai gali iššaukti ir neapykantą kitiems LGBTI žmonėms", - komentavo viena apklaustos grupės narių.

Būtent vidinė homofobija, kai LGBT+ asmenys tyčiojasi ir niekina kitus LGBT+ bendruomenės narius dėl tapatybės, yra dar viena didelė problema, kurią įvardijo „LGBT+ Youth Lithuania" grupės nariai. 

„Žiauru, kai visuomenė skleidžia neapykantą prieš LGBT asmenis, bet dar žiauriau, kai tai daro patys LGBT asmenys. Keistai skamba, bet gėjų homofobų tikrai yra ir aš tuo įsitikinau", - apklausoje tikino kitas grupės narys.

Sakoma, nėra ugnies be dūmų. Tikriausiai ne be reikalo daug kalbų sukėlė praėjusių metų gruodžio pradžioje įvykęs incidentas, kai nuotoliniame Seimo kultūros komiteto posėdyje dalyvavusio parlamentaro Petro Gražulio užnugaryje netikėtai pasirodė pusnuogis vyras, o tuomet vaizdas dingo. Dieną prieš homofobiškais komentarais pagarsėjusio Seimo nario liapsusą policijos pareigūnai pačiame Briuselio centre nutraukė orgiją, kurioje dalyvavo 25 vyrai, tarp jų - ir „už tradicines šeimos vertybes" pasisakantis Vengrijos premjero Viktoro Orbano bendražygis Jozsefas Szajeris.

Tuo, kad homofobiškos nuostatos kartais persmelkia ir dalį LGBT+ asmenų, galima įsitikinti ir skaitant kai kurių naujienų portalų tekstus, kuriuose žurnalistų kalbinami homoseksualūs asmenys teigia, jog jų orientacija nėra normali, o gydytojų paaiškinimus, kad homoseksualumo negalima vadinti liga, dažnai vadina politiškai motyvuotais. Kita vertus, tokie teiginiai prieštarauja daugybės atliktų tyrimų išvadoms, pagal kurias tiek homoseksualūs, tiek heteroseksualūs asmenys nesiskiria psichologinės adaptacijos požiūriu ir dėl to negali būti laikomi sergančiais. Pasaulio sveikatos organizacija dar 1992 metais homoseksualumą išbraukė iš ligų sąrašo.

Ekspertai mano, kad LGBT+ žmonės, kurie juos supančioje aplinkoje jaučia neigiamas nuostatas, gali nukreipti baimę, pyktį, kitas neigiamas emocijas į save. Internalizuota homofobija stipriai veikia žmogaus savivertę. Kadangi ankstyvos patirtys turi didelę įtaką tolimesniam gyvenimui, įgyta fobija reta kada visiškai išnyksta. 

„LGBT+ Youth Lithuania" grupės narius itin neramina ir vis dar pastebimas politikų neveiklumas sprendžiant žmogaus teisių problemas Lietuvoje. Tačiau kartu galima ir pasidžiaugti - LGBT+ klausimas praėjusiais metais vykusių Seimo rinkimų metu buvo kaip niekada aktualus, o geriau nei tikėtasi pasirodė ir dalis progresyvių partijų, vis drąsiau kalbančių apie partnerystės įstatymo priėmimą. Į Seimą buvo išrinktas ir LGBT+ bendruomenės narys Tomas Vytautas Raškevičius, kuris dirba Žmogaus teisių komitete.

Vis garsiau progresyviems politikams kalbant apie įstatymą, kuris leistų tos pačios lyties asmenų poroms teisiškai tvarkyti savo santykius, pasigirsta ir į kovą kylančių, deja, ne itin palankiai LGBT+ atžvilgiu nusiteikusių veikėjų aidai. Dalis jų atstovauja religines bendruomenes, kurios prisidengdamos „tradicinių šeimos vertybių" gynimu mėgina šį įstatymą sustabdyti. „LGBT+ Youth Lithuania" grupės nariai apklausoje teigė, kad Lietuvoje religijos įtaka ir dalies bažnyčių mokymas išlieka grėsme LGBT+ asmenų teisėms ir laisvėms.

„Viena iš didžiausių problemų - Bažnyčia, nes jeigu ne kunigų įtaka, jau seniai turėtume lygias teises", - pareiškė vienas iš apklausos dalyvių.

Tačiau kartu grupės nariai atkreipė dėmesį, kad ir LGBT+ bendruomenės viduje daugiau neigiamai nei teigiamai vertinami tikintys asmenys. Dalis bendruomenės narių mano, kad LGBT+ viduje tam tikrą tikėjimą išpažįstantis asmuo gali susidurti su atstūmimu.


Nors Bažnyčia priešinasi LGBT+ asmenų teisinę padėtį lengvinantiems įstatymams, kelią į priekį skinasi partnerystės įstatymo projektas | Asociatyvi pexels.com

Patiriami sunkumai gali paskatinti vis daugiau LGBT+ asmenų emigruoti. O tai - dar viena vidinė LGBT bendruomenės problema, mano „LGBT+ Youth Lithuania" grupės nariai.

„Yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie užaugę sovietiniais laikais, senos sovietų sistemos sutraumuoti, jie bijo visų netradicinių porų, nes esą jų laikais to nebuvo. O ir iš esmės mūsų šalies visuomenė vis dar išlieka uždara", - nuomonę išdėstė vienas iš apklaustųjų.

Rengiant publikaciją, buvo nagrinėjami šie šaltiniai: 




Naujesnė Senesni