Abramikienės homofobiškas klausimas Mizarui dėl LGBTQ+ žmonių teisių gynimo sukėlė audrą

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį parlamentui pristatė teisininko Vytauto Mizaro, anksčiau atstovavusio LGBTQ+ bendruomenę teisminiuose ginčuose dėl „Baltic Pride" eitynių, kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Dėl neheteroseksualių asmenų teises ginančios organizacijos atstovavimo teisme advokatas sulaukė ir homofobiškų klausimų. 

Vilija Aleknaitė Abramikienė | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Tai, jog teisininkas 2013 metais teisme atstovavo „Baltic Pride" eitynių organizatorius, panorusius žingsniuoti Vilniaus Gedimino prospektu, bet sulaukusius neigiamo Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo, supykdė konservatorę Viliją Aleknaitę Abramikienę, antradienį kandidatui į Konstitucinio Teismo teisėjus pažėrusi ne vieną homofobišką klausimą. 

„Po­ne pre­ten­den­te, ne­pai­sant jū­sų di­de­lės is­to­ri­nės ap­žval­gos, vi­suo­me­nė­je esa­te ži­no­mas iš es­mės kaip sek­su­a­li­nių ma­žu­mų in­te­re­sų reiš­kė­jas, jų rei­ka­la­vi­mų gy­nė­jas. Tai­gi ar yra tei­sin­ga jums kan­di­da­tuo­ti į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kur rei­ka­lau­ja­ma ir ob­jek­ty­vaus po­žiū­rio, ir ne­ša­liš­ku­mo? Ar ne­bū­tų są­ži­nin­giau sto­ti tie­siog į Lais­vės par­ti­ją ir at­sto­vau­ti sa­vo ide­o­lo­gi­nėms nuo­sta­toms po­li­ti­nė­je erd­vė­je, ir reikš­ti jas po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis vi­siš­kai at­vi­rai? O da­bar ky­la įta­ri­mų, kad jū­sų tei­kia­ma kan­di­da­tū­ra ir taip pat tas įsta­ty­mas, ku­ris lau­kia pa­tei­ki­mo, yra tam tik­ras ide­o­lo­gi­nis pa­ke­tas, ku­ris siū­lo­mas Sei­mui", - dėstė konservatorė.

Kalbėdama apie „tą įstatymą, kuris laukia pateikimo", politikė užsiminė apie partnerystės įstatymo projektą, kuris, jeigu Seimas jį palaimins, suteiktų ir tos pačios lyties poroms galimybę įteisinti savo statusą.

V. Mizaras | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.

Atsakydamas į klausimą, V. Mizaras aiškino, kad apie politiko kelią nesvarsto. Be to, jis pažymėjo, kad kaip advokatas atstovavo nacionalinę LGBTQ+ teisių gynimo asociaciją LGL, kuri apskundė Vilniaus miesto savivaldybę dėl susirinkimų laisvės ribojimo.

„Vi­siš­kai su­pran­tu jū­sų klau­si­mo, ger­bia­ma Sei­mo na­re, kon­teks­tą, nes taip at­si­ti­ko, kad iš tik­rų­jų didžiausias dė­me­sys pa­skel­bus apie ma­no kan­di­da­tū­rą bu­vo krei­pia­mas į tam tikras teismines bylas, ma­tyt, kai aš at­sto­va­vau aso­cia­ci­jai, ku­ri ma­nė, jog yra pa­žeis­ta kon­sti­tu­ci­nė tei­sė į susirinkimų lais­vę. 

Bu­vo ke­le­tas to­kių by­lų ma­no vi­so­je pro­fe­si­nė­je veik­lo­je, bet ka­dan­gi, ma­tyt, to­se by­lo­se bu­vo analizuojami la­bai jaut­rūs vi­suo­me­nei klau­si­mai, vi­siš­kai su­pran­tu, kad bū­tent šiems klau­si­mams apskirtai ir ski­ria­mas di­džiau­sias dė­me­sys. Bet sa­vęs ne­lai­kau už­si­i­man­čiu vien tik­tai at­ski­rų, so­cia­liai jaut­riai pa­žei­džia­mų so­cia­li­nių gru­pių tei­sių gy­nė­ju. To­li gra­žu – yra daug ki­tų žmo­nių, ku­rie žy­miai aktyviau tai da­ro, bet kaip pro­fe­si­nes pa­slau­gas tei­kian­tis as­muo, kaip ad­vo­ka­tas tik­rai tu­rė­jau to­kią galimybę, ga­lė­jau ir dėl šių kon­sti­tu­ci­nių tei­sių pa­žei­di­mų, įta­ria­mai pa­žei­di­mų, by­lo­se su­teik­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir ži­nias", - dėstė V. Mizaras.

V. Mizaras | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.

Verta paminėti, kad 2016 metai tapo pirmieji, kai kuomet buvo išvengta teisinių kliūčių dėl eitynių „Už lygybę“ organizavimo miesto centre. Prieš tai 2013 metais V. Mizaras atstovavo eitynių organizatorius, Lietuvos gėjų lygą, dėl neišduoto leidimo žingsniuoti Gedimino prospektu. Apie šį bylinėjimosi procesą išsamiau galite skaityti V. Mizaro interviu portalui jarmo.net: Kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus indėlis ginant žmogaus teises - įkvepiantis

„Demokratijose gerbiamos ir silpnesnių teisės, mažuma negali būti engiama, nes ji nepatinka daugumai. Politikai pirmiausia turi siekti sureguliuoti tolias situacijas ir rasti kompromisus. Deja, lyderių neturime.

Kai matau tokius Vilijos Aleknaitės-Abramikienės klausimus, suprantu, koks šios politikės matymo laukas. Ji nelabai suvokia, kad dar XX a. pradžioje moterys ne tik kandidatuoti, bet ir balsuoti rinkimuose negalėjo ir tokie pat kaip ji veikėjai garsiai klausė, jūs gal ne į politiką, o į mezgimo būrelius stokit", - įraše socialiniame tinkle „Facebook" dėstė buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Momentinė ekrano kopija

Į V. Aleknaitės-Abramikienės homofobiškus klausimus V. Mizarui sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai.

„Tokie Seimo pasisakymai suponuoja, kad asmenys gynę ar ginantys LGBT asmenų bei kitų asmenų konstitucines teises neturėtų nei kandidatuoti, nei būtų skiriami į svarbias pareigas nepaisant jų kompetencijos, svarios akademinės bei profesinės patirties.

Tokia Seimo narės klausimo formuluotė taip pat suponuoja, kad objektyvų požiūrį ir nešališkumą užtikrina ne žinios, kompetencijos ir teisėjo duodama priesaika, bet tik tam tikra seksualinė orientacija, savęs supratimas pirmiausia kaip vienos ar kitos seksualinės orientacijos atstovo", - rašoma centro pranešime.

Momentinė ekrano kopija

Po antradienį įvykusio V. Mizaro prisistatymo Seime, teisininkas dar susitiks su atskirų frakcijų parlamente nariais atsakyti į jiems iškilusius klausimus. 

Veiklos sritis - ir žmogaus teisės

V. Čmilytė-Nielsen Seime pažymėjo, kad V. Mizaras nuo 2002 metų vykdo advokato profesinę veiklą. 

„Veiklos sritys yra nuo žmogaus teisių apsaugos iki privatinės teisės, ginčų ir įvairių projektų. Daugiausia teikia teisines paslaugas atskirų konstitucinių teisių gynimo klausimais, intelektinės nuosavybės ir duomenų apsaugos, privatumo, žiniasklaidos, bei atstovauja klientams Lietuvos ir supranacionaliniuose teismuose, Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijose“, − sakė Seimo Pirmininkė.

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.

Konstitucijoje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.