Rimantė Miškinytė. Ką nutyli fotografija?

Ne pirmas kartas, kai iškilus aktualijoms apie musulmoniškas valstybes, dalijamasi nostalgiškomis fotografijomis su trumpais musulmonių sijonais ir paformuotais plaukais.

„Facebook" nuotr.

Rimantė Miškinytė

facebook.com/rimante.miskinyte.7

Suponuojama, kad moterys tenai kažkada buvo laisvos, emancipuotos, lygios vakarietėms, visateisės.

Ir visa tai - iš nuotraukos, iš moters aprangos.

Ką nutyli fotografija? Retas pasigilins ir pagalvos. Ar tikrai rūbas atspindi išsilaisvinimą? Ar musulmonės mini sijonas tikrai indikuoja, kad ji nugalėjo patriarchatą?

Man moters teisėse pirmiausia ir svarbiausia yra sveikatos paslaugų, švietimo prieinamumas ir kokybė. Aktyvus, lygiavertis dalyvavimas socialiniame, kultūriniame, politiniame gyvenime. Laisvė nuo fizinio, ekonominio, psichologinio smurto, kontrolės ir žeminimo.

Jei sijono ilgis tikrai koreliuoja su šiomis moters teisėmis, vadinasi, vakarietės jau gyvena pasiekusios visas savo teises ir raško saldžius lygių teisių vaisius. Bet kuri moterų teisių aktyvistė pasakys, kad moteris gali būti supančiota ir beteise, pavogtu identitetu, praradusi save, nesvarbu, ką ji dėvi. Tad gal pagaliau pradėkime žiūrėti ir klausyti musulmonių neužsiciklinę ties jų išvaizda?

Liūdni faktai. Tada, kai buvo padaryta ši fotografija, tik 18 proc. Afganistano populiacijos buvo raštinga. Vidutinė gyvenimo trukmė siekė vos virš 40 metų.

Jus matote socialinį burbulą, privilegijuotą vidurinę klasę ir manote, kad vidutinė afgane studijavo arba dėstė Kabulo universitete, pirko dizainerių batelius ir buvo vežiojama importiniu automobiliu? Tai nėra visuomenės stop kadras. „Nostalgija” yra dirbtinė ir melaginga, tai privilegijuotos klases atvaizdas, priskiriamas visai tautai, kuriantis nerealistiškus lūkesčius.

Tokias foto mėgsta kraštutinė dešinė, svieto laisvintojai ir gelbėtojai, bandantys pateisinti ir įprasminti karines invazijas i svetimas šalis prisidengdami, kad viso labo siekia grąžinti visuomenes į (neegzistavusį) laisvą, demokratišką, sekuliarų gyvenimą.

Vakaru feministėms(-ams) patarčiau nefantazuoti ir nelaukti, kada musulmonės iš „anų kraštų” pagaliau „priaugs” jų lygį idant solidarizuotis su jomis ir priimti i savo ratą.

Neįsivelkite i musulmonių nuredukavimą į ją aprangą, partonizuojantį santykį, kada už moteris geriau žinoma, kas joms reikalinga ir svarbu. Musulmonės irgi kovoja prieš patriarchatą, prieš kontrolę, smurtą, žeminimą, jų teisių suvaržymą. O jau religiją palikite jų asmeniam dvasiniam pasirinkimui.



Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni