V. Čmilytė-Nielsen pritaria švietimui mokyklose apie LGBTQ+ bendruomenę

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vis garsiau kalba apie lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projekto teikimą rudenį Seime bei diskusijas su prezidentu Gitanu Nausėda. Tikriausiai diskutuojama apie šeimos apibrėžimą. Prezidentas viešai yra kritikavęs Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad ir tos pačios lyties poros gali būti šeima. 

Viktorija Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos nuotr.


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Korekcijos neišvengiamos

„Partnerystės įteisinimas palengvintų gyvenimą ir tai yra skola, kurią mes turėtume atiduoti tokiems žmonėms (tos pačios lyties poroms)", - įsitikinusi Seimo pirmininkė.

Sekmadienį „Lietuvos ryto televizijos" laidoje „24/7" paklausta apie prezidento nepritarimą, jog šeima gali būti tiek du vaikinai, tiek dvi merginos, V. Čmilytė-Nielsen aiškino, kad įstatymo projektas dėl lyčiai neutralios Partnerystės bus koreguojamas.

Anot jos, net praėjus pateikimo stadiją, jis dar gali būti koreguojamas pagal Seimo narių, kitų politikų pastabas.

„Esu sakiusi, kad pagal tas pastabas, kurias prezidentas yra išsakęs Partnerystės (įstatymo) projektui, nebūtų sudėtinga rasta kompromisinį variantą turint galvoje, kad tiek partnerystės apibrėžimas galėtų būti šiek tiek koreguojamas", - dėstė Seimo pirmininkė.

Politikė kalbėjo, kad jeigu tai vienintelės kliūtys tam, kad šalies vadovas pritartų šiam įstatymui, tikrai galima rasti sutarimą. Tiesa, ji pabrėžė, kad ties sprendimų paieška šiuo metu darbuojasi Laisvės frakcija Seime.

„Su prezidentu Partnerystės įstatymo tikrai intensyviai neaptarinėju, ši iniciatyva yra labiau mūsų partnerių, Laisvės frakcijos rankose, tačiau taip, planas yra, kad rudens sesijoje mes Partnerystę pateiktume. Man to tikrai labai norėtųsi. Tik man įsitikinimu, mes turėtume šį klausimą teikti į darbotvarkę tuomet, kai būsime užsitikrinę, kad pakaks balsų", - sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Vertybinis ginčas

Prakalbus apie tai, kad G. Nausėda diskriminuoja įvairias šeimas, ji teigė, kad jau daugiau nei 20 metų stovima vietoje - nors Civiliniame kodekse partnerystė ir numatyta, tačiau teisės aktų jai įtvirtinti priimti nepavyksta. 

„Taip, tai vertybinis ginčas. Prezidentas, matyt, yra vienoje pusėje, šiuo atveju valdančioji dauguma savo programoje yra įtraukusi partnerystę kaip vieną iš svarbių klausimų ir natūralu, kad šiame vertybiniame ginče gali išsiskirti nuomonės", - dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentas G. Nausėda anksčiau yra pareiškęs, kad pavasario Seimo sesijos metu teikto Partnerystės įstatymo nebūtų pasirašęs, jeigu Seimas būtų jį priėmęs, nes esą tai neatitinka Konstitucijoje apibrėžtos šeimos sąvokos. Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas kritikavo tokį šalies vadovo požiūrį ir pabrėžė, kad teismas dar 2019 metais išaiškino, jog šeima kuriama ne skirtingų lyčių, o emocinio prieraišumo ir kitais pagrindais.

Pritaria švietimui apie LGBTQ+

V. Čmilytė-Nielsen prieš kurį laiką susitiko ir su rugsėjo 4-ąją įvykusių „Kauno Pride" eitynių organizatoriais, kurie viešai paskelbtame manifeste, be kita ko, pareikalavo, jog būtų užtikrintos teisės tiek į įsivaikinimą, tiek į švietimą mokyklose apie LGBTQ+ bendruomenę. 

„Nuo pat 2016-ųjų metų, kai pradėjau dirbti Žmogaus teisių komitete Seime, lytinis švietimas buvo vieni iš tų klausimų, kurie sulaukdavo diskusijų, kurie pajudėjo iš mirties taško, bet vis dar nėra išspręsti. Mano galva, lytinis ugdymas, švietimas turi būti paremtas mokslu, ne religinėmis dogmomis. Akivaizdu, kad reikia pagalbos ir mokytojams, nes dažnu atveju šis klausimas tiesiog numetamas mokytojams be paruošimo <...>, šiandien taip, tai yra problema, manau, ji turėtų būti sprendžiama", - sakė ji.
Naujesnė Senesni