Homoseksualus Leonas Lietuvą paliko dar sovietmečiu, o grįžęs pamatė naują LGBTQ+ kartą: „Jie šaunuoliai"

Izraelyje gyvenantis Leonas iš Lietuvos išvyko dar tuomet, kai Lietuva tebebuvo okupuota Sovietų Sąjungoje. Daugiau nei 30 metų jis gyvena su savo vyru. Homoseksualus lietuvis teigė apgailestaujantis, kad teko išvykti iš gimtosios šalies, tačiau jis matė labai rimtų priežasčių, kodėl turėjo ryžtis emigracijai. Tiesa, dabar vyras mato teigiamus pokyčius Lietuvoje ir giria naują kartą, kuri nebenori slėptis spintoje.

Asociatyvi Gryffyn M/Unsplash nuotr.


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

LRT laidoje „72 atspalviai" sociologas Artūras Tereškinas teigė, kad sovietmečio LGBTQ+ bendruomenės patirtys yra beveik netyrinėtos, todėl labai įdomu, kokie išgyvenimai lydėjo šiuos žmones. 

Leonas laidoje pasakojo gyvenęs Vilniuje ir išvykęs į užsienį 17-kos metų kartu su tėvais. „LGBTQ+ patirties sovietmečiu aš tikrai neturėjau. Žinoma, aš žinojau, kas yra kas. Kai buvau 15-kos ar 16-kos, aš supratau (savo tapatybę)", - teigė pašnekovas. 

Jis pasakojo, kad tuo metu, 1970-aisiais, buvo jaučiama baimė, jauni neheteroseksualūs žmonės nebūtinai suprasdavo, kas su jais vyksta, jautėsi tarytum nenormalūs. 

„Tačiau jausmai yra jausmai. Negali nuo jų pabėgti", - sakė Leonas.

Sovietų Sąjungoje homoseksualūs santykiai tarp vyrų buvo kriminalizuoti. „Jaunas žmogus ne tiek galvoja apie juridinę savo seksualumo pusę, bet galvoja apie šeimą, draugus, jų reakciją. Jausmai buvo paslėpti. Aš manau, kad žmonės, kurie buvo vyresni, turėjo aktyvų seksualinį gyvenimą, galėjo bijoti ne tik savo šeimos reakcijos, bet ir juridinės pusės. Aišku, buvo kalėjimas, visokių ligoninių, priverstinių gydymų. Jeigu kalbame apie mane, 15-17 metų aš tikrai viso to nežinojau. Tačiau intuityviai aš jaučiau šitą. Ta baimė ateina iš vidinės intuicijos", - teigė Leonas. 

Jis teigė, kad sovietų Lietuvoje nebuvo žinoma apie LGBTQ+ asmenų klubus, tačiau sklandė kalbos, kad homoseksualūs vyrai renkasi Palangoje, vyrų pliaže. „Nieko demonstratyvaus ten nebuvo. Tai juk Tarybų Sąjunga. Nebuvau vienas (pliaže). Buvau su tėvu, su broliu. Bet jaučiau kažkaip. Žvilgsnių buvo. Man labai sunku paaiškinti. Tai irgi intuityviai nutiko, kai supratau, kad yra kitokių žmonių kaip aš, kurie turi tokį potraukį", - prisiminė jis. 

Vyras kalbėjo, kad aštuntajame dešimtmetyje jis išvyko į Izraelį, kuriame baigė mokslus, tarnavo kariuomenėje, o galiausiai likimas nubloškė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kuriose jis baigė mokslus. 

Lietuvis kartu su savo vyru gyvena jau 28-erius metus. 

Leonas pabrėžė, kad šiuo metu tiek Izraelyje, tiek JAV jaučiamas progresas kalbant apie LGBTQ+ asmenų teises, tačiau homofobija anksčiau vyravo ir šiose šalyje. Pasak emigranto, šios valstybės turėjo įveikti savus išbandymus žmogaus teisių srityje. 

Dar 1970-aisiais tiek Izraelyje, tiek JAV galiojo šiek tiek kitokia teisinė sistema, žmonės buvo diskriminuojami. 

„Daug kas pasikeitė per tuos metus. Svarbiausia, pasikeitė pačių LGBTQ+ žmonių mąstymas. Ką pastebėjau Lietuvoje? Kai pradėjau į ją atvažiuoti, tai prieš 20 metų pačių LGBTQ+ asmenų mąstymas buvo kitoks. Dabar yra nauja karta, kuri tikrai nebijo, dauguma jų nenori sėdėti užrakinti spintoje. Jie šaunuoliai", - pokyčius Lietuvoje gyrė jis. 

Anot jo, jaunimas šiuo metu atviras naujoms patirtims - ne tik nebenori slėpti nuo šeimos narių savo romantinių santykių, bet taip pat ir trokšta pamatyti pasaulį, išvykti į užsienį. O štai jame jauni žmonės pamato kitokį gyvenimą: žmonės turi lygias teises. Tuomet grįžę į Lietuvą, pasak Leono, jie reikalauja to paties ir čia.

„Jie tikrai to nusipelnė", - sakė jis. 

Pasak pašnekovo, problema glūdi ne LGBTQ+ asmenyse, o Lietuvos žmonių uždarume: šalis pasikeitė materialiai, tačiau mąstymas - toli gražu. „Jie vis dar pasilieka Tarybų Sąjungoje", - liūdnai konstatavo jis. 

Leonas kritikavo politikus, kurie naudojasi visuomenės baimėmis ir jas toliau kursto dėl savo politinių reitingų. „Dėl to mes turime problemų dėl Partnerystės įstatymo", - įsitikinęs jis. 

Vyras kalbėjo Lietuvą palikęs tiek dėl homofobijos, tiek ir dėl kai kurių Lietuvos žmonių itin priešiško nusistatymo „kitokiems" žmonėms - vyraujančios ksenofobijos, antisemitizmo ir t.t.

„Aš neišvažiavau dėl geresnio finansinio gyvenimo", - teigė pašnekovas.
Naujesnė Senesni