Seimas pasmerkė Talibano rėžimą, nukreiptą „prieš mažumų atstovus“, bet LGBTQ+ bendruomenė – vis dar tarytum aklavietėje

Šiais metais Afganistano valdžią perėmė Talibano rėžimas, pagarsėjęs savo žiauriu elgesiu tiek su moterimis, tiek su LGBTQ+ bendruomene. Seimas antradienį pasmerkė Talibano vykdomą smurtą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus prieš civilius, ypač moteris, vaikus, mažumų atstovus bei asmenis, susijusius su ankstesne Afganistano vyriausybe. Tiesa, nors rezoliucijoje raginama iš Talibano kontroliuojamos šalies pabėgusių „afganistaniečių moterų ir mergaičių prašymus dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti prioriteto tvarka“, dėl LGBTQ+ bendruomenės atstovų toks raginimas neišreikštas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras teigia, kad vienų žmonių teisės prisimenamos ir tai gerai, bet kitų, šiuo atveju LGBTQ+ bendruomenės, kažkodėl nustumiamos į šalį. 

Po to, kai Talibanas perėmė valdžią Afganistane, Londone surengtas protestas, kuriame raginta nustoti žudyti žmones | Ehimetalor Akhere Unuabona/Unsplash nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net


Ragina nutraukti smurtą 

Už Talibano rėžimą smerkiančią Seimo rezoliuciją balsavo 71 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 24 parlamentarai. Šį sprendimą parlamentas priėmė reaguodamas į Jungtinių Tautų pranešimus apie Talibano vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip susidorojimai, smurtas, politiniai persekiojimai, moterų ir mergaičių teisių varžymai, vaikų verbavimas į kariuomenę. Valdžią Afganistane islamistų Talibano grupuotė perėmė šių metų rugpjūčio 15 d.

Nuo to laiko pasaulį pasiekia šokiruojantys iš Afganistano pasprukusių LGBTQ+ žmonių liudijimai apie jų žudomus draugus, Talibano kovotojų persekiojimą prieš vyrus, kuriuos jie identifikavo kaip homoseksualius. Su CNN susisiekę pašnekovai teigė besislepiantys savo namuose dėl priklausymo LGBTQ+ bendruomenei, nes yra ieškomi Talibano rėžimo. Kai kurie jų susiduria su maisto stygiumi, yra įskundžiami šeimos narių. 

„Talibano vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei ir gali sukelti humanitarinę krizę“, − pažymima Seimo priimtoje rezoliucijoje.

Seimas paragino Talibaną nedelsiant nutraukti smurtinius veiksmus prieš Afganistano ir jame esančius kitų šalių piliečius, gerbti prigimtines žmogaus teises, laikytis tarptautinės teisės normų, užtikrinti lygias moterų ir vyrų teises, laikytis viešai paskelbtų įsipareigojimų moterų ir mergaičių teisių atžvilgiu bei garantuoti jų teisę į išsilavinimą, užimtumą, sveikatos priežiūrą, kultūrą.

Lietuvos parlamentas pakvietė tarptautinę bendruomenę afganistaniečių moterų ir mergaičių prašymus dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti prioriteto tvarka ir užtikrinti teisę pasinaudoti prieglobsčio procedūromis asmenims, kuriems akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga. Tiesa, Seimo rezoliucijoje tokio raginimo dėl LGBTQ+ asmenų nėra. 

Jie tarytum atsidūrė aklavietėje.

Evelina Gudzinskaitė mano, kad apsimesti homoseksualiu – populiaru | vrm.lrv.lt


Įžvelgia apsimetinėjimą

Be to, Lietuvą iš Baltarusijos pasiekia pabėgėliai, prašantys prieglobsčio Lietuvoje. Dalis jų – iš Irako, taip pat pagarsėjusio kaip itin nesaugiu LGBTQ+ žmonėms. Ne kartą su jarmo.net bendravę irakiečiai teigė, kad nors šalyje jiems grasinama  žmogžudystėmis, tačiau Migracijos departamentas prieglobsčio prašymus atmeta. 
 
Tuo metu Migracijos departamento direktorė portalui lrt.lt pareiškė, kad apsimesti homoseksualiu – populiaru. Tiesa, įrodymų, kad žmonės išties meluoja apie savo seksualinę orientaciją, Migracijos departamentas neturi.

Ar būtų patenkinti homoseksualių afganistaniečių prieglobsčio prašymai, lieka neaišku. 

Homofobija persismelkia ir valdžios institucijose

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius D. Pūras portalui jarmo.net ketvirtadienį komentavo, kad yra sveikintina, jog Seimas atkreipė dėmesį į moterų teisių pažeidimus ir paragino šią problemą spręsti. Tačiau pasigendama dėmesio LGBTQ+ bendruomenei. 

Dainius Pūras | Augusto Didžgalvio nuotr.


„Akivaizdu, kad klausimas labai aktualus. Nežinau, ar verta tai susieti su rezoliucija. Suprantama, kad čia pasirinkta ta grupė, dėl kurios skamba Talibanas, susirūpinimas dėl moterų ir mergaičių sveikintinas. Tačiau gali kilti klausimas, o kodėl ne kitos pažeidžiamos grupės (paminėtos, – jarmo.net). Pažeidžiamų visuomenės grupių tikrai nemažai“, – sakė D. Pūras. 

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamente homoseksualių asmenų prieglobsčio prašymai vertinami labai atsainiai. 

„Kitaip tariant, tie būdai, kaip jie turi įrodyti, kad jie turi įrodyti patirtą prievartą, man kelia daug klausimų. Panašu, kad yra išankstinė nuostata netikėti žmogaus, tvirtinančio apie savo seksualinę orientaciją, parodymais, arba reikalauti daiktinio patirtos prievartos įrodymo. Aš neįsivaizduoju, kaip jie tuos įrodymus galėtų teikti. Homofobija, kuri Lietuvoje stipri, kartais pasireiškia ir institucijose“, – sakė D. Pūras. 


Naujesnė Senesni