Karo akivaizdoje dalis konservatorių ieško dingsčių, kodėl neužtikrinti LGBTQ+ asmenų teisių

Laisvės partijos atstovams pažadėjus, kad pavasarį į Seimo salę tikrai grįš Partnerystės įstatymo projektas, kai kurie konservatoriai galvoja dingstis, kaip vėl kišti pagalius į ratus savo koalicijos partneriams. Dabar tokia priežastimi kažkodėl tampa galimas didelis konfliktas Europoje.

Laurynas Kasčiūnas | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius šią savaitę paskelbė įrašą socialiniuose tinkluose ir nurodė, kad priėmusi įstatymą, kuriuo ir vienalytės poros galėtų įteisinti savo santykius, Lietuva parodytų, jog yra vakarų, o ne rytų šalis. Toks sprendimas, pasak politiko, itin svarbus besikeičiant geopolitinei situacijai. Kitaip tariant, Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje svarbu parodyti, kurį kelią – rytų ar vakarų vertybinę pusę – renkasi Lietuva.

Tomas Vytautas Raskevičius | Seimo kanceliarijos nuotr.


Tačiau kai kurie konservatoriai ieško priežasčių, kodėl užtikrinti LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumo nereikėtų. Jie pareiškė – prasidėjus kariniam konfliktui ne tai svarbiausia.

Portalas tv3.lt pakalbino krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. Konservatorius pareiškė, kad partnerystė ir saugumas – nesusiję dalykai. 

Arvydas Anušauskas | Seimo kanceliarijos/Olgos Posaškovos nuotr.


Konservatorių frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad Laisvės partija turėtų ieškoti paramos, o ne įžvelgti partnerystės įstatymo būtinumui geopolitines priežastis.

„Nesiečiau šio įstatymo svarstymo su geopolitinėmis situacijomis. Šio įstatymo priėmimui bus geras laikas, jei iniciatoriai ras jam kuo platesnį pritarimą, ir kai bus galima matyti, jog atsiras daugiau, kaip pusė balsuojančių už tą projektą. Svarbu kokias kompromisines pataisas jie įdės į naują projektą. Niekaip nesiečiau to projekto su užsienio reikalais ar geopolitine situacija“, – portalas tv3.lt cituoja J. Razmą.

LGBTQ+ asmenų partnerystei ar santuokoms niekuomet nepritaręs konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat ieškojo dingsties, kodėl žmogaus teises užtikrinti – ne laikas. Esą tai skaldo visuomenę.

Laurynas Kasčiūnas | Seimo kanceliarijos nuotr.


„Dabar, kai reikia tam tikro susikaupimo, ramybės, vienybės, įvesti tokį klausimą vėl į diskusijas, kurios skaldytų mūsų visuomenę, tai apie ką mes kalbam? Ar Ukrainoje yra partnerystės institutas? Nėra. Ar dabar mes turime atsukti nugarą ukrainiečiams?“ – tv3.lt kalbėjo konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Anksčiau premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad koalicijos partneriai negali tikėtis visiškos konservatorių paramos partnerystės klausimu, kadangi pasirašant koalicijos sutarties sutartį buvo įvardyta, jog kai kuriais klausimais pripažįstamas nuomonių išsiskyrimas.

Ingrida Šimonytė | O. Posaškovos/Seimo kanceliarijos nuotr.


Apie tai, kad karas negali tapti dingstimi neužtikrinti bendrapiliečių teisių, prakalbo ir režisierius Romas Zabarauskas. „Ir štai šiame kontekste mes prieiname karą, kur iš tiesų, mūsų saugumas priklauso nuo JAV ir kitų Vakarų valstybių, kurios didžiuojasi savo pagarba LGBT+ lygiateisiškumui ir šį klausimą jau yra nemaža dalimi išsprendusios. Karą, kuriame sprendimus daro politikai, turintys dirbti su savo visuomenėmis. Visuomenėmis, kurioms homofobija darosi vis labiau pasišlykštėtina.
 
Kadangi vis mažiau tikiu Lietuvos žmonių sąmoningumu, iš tiesų ima atrodyti: gal tada priimkite LGBT+ bendrapiliečius vien dėl savo saugumo. Vien tam, kad neatrodytume atsilikę prieš Vakarus, kurie mus šiandien saugo", – savo „Facebook" paskyroje rašė R. Zabarauskas. 

Jarmo.net primena, kad praėjusiais metais pavasarį Seime buvo atmestas Partnerystės įstatymas po pateikimo. Projektas buvo grąžintas jo rengėjams tobulinti. Nors 63 Seimo nariai balsavo už, 58 pasisakė prieš, o dar 7 susilaikė.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni