Agnei Širinskienei, Ramūnui Karbauskiui ir daliai kitų politikų kalbant, jog esą dabar Partnerystės įstatymui yra netinkamas laikas, nes vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė primena, kad Latvijos parlamentarams geopolitinė padėtis nė kiek nesutrukdė įveikti pirmąją Partnerystės įstatymo priėmimo stadiją – pateikimą. Be to, ji įsitikinusi – jeigu šiuo metu į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreiptųsi tos pačios lyties asmenų pora, kuriai Lietuvoje vis dar nėra sudaryta galimybė įteisinti savo santykių, šalis bylą pralaimėtų.
 |
| J. Juškaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Visuomenei įsitempus dėl nacionalinio saugumo, kai Rusija vasarį pradėjo aktyvius karinius veiksmus Ukrainoje, LGBTQ+ aktyvistai kalba, kad Lietuvai pats metas atitolti nuo Rusijos įtakos ir priimti tokius teisės aktus, kurie pagerintų LGBTQ+ asmenų padėtį. Kalbama, kad naratyvas prieš LGBTQ+ asmenų teises Rusijoje itin paplitęs. Valdant Vladimirui Putinui, šalyje žmogaus teisių padėtis tik prastėjo: uždaromos LGBTQ+ teisių organizacijos, įvestas „gėjų propagandą“ draudžiantis įstatymas, kuris dažnai taikomas cenzūruojant su homoseksualumo tema susijusį turinį. Tad, LGBTQ+ teisių aktyvistų teigimu, metas vakarų partneriams parodyti, kad Lietuvai nėra priimtinos Rusijos vertybės ir užtikrinti LGBTQ+ bendruomenės lygybę.
J. Juškaitė kaip pavyzdį pasitelkia Latviją, kurioje jau pateiktas Partnerystės įstatymo projektas ir Saeimo nariai dabar diskutuoja dėl jo turinio.
„Reikėtų kalbėti apie politinę valią ir panagrinėti, kodėl latviai nusprendė būtent dabar teikti, tą pateikimą praeiti, turint omenyje, kad net Latvijos Saeimo rinkimai laukia jau rudenį. Šioje vietoje politikai žengė žingsnį. <...> Latvijos politikai rado drąsos ir pasiryžimo pasakyti, kad Latviją jie mato kaip vakarietišką, kaip demokratišką, kaip lygybę ir lygiateisiškumą savo piliečiams užtikrinančią valstybę ir matyt šiame kontekste tokį žingsnį nusprendė žengti“, – „Žinių radijo“ laidoje trečiadienį kalbėjo J. Juškaitė.
 |
| Seimo posėdžių salė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Atsakydama į radijo klausytojo repliką, jog LGBTQ+ teises bus galima užtikrinti tada, kai Lietuvoje bus išspręsta prastėjanti demografinė padėtis, J. Juškaitė atsakė: „Nežinau, ar verta demografiją sieti su partnerystės klausimu. Kaip žinome, pavyzdžiui, Rusijoje kaip tokio klausimo niekas net nekelia, <...> ir Rusija išgyvena didžiulę demografinę krizę. Ar yra tas Partnerystės įstatymas, ar nėra, matyt, demografija yra atskiras klausimas. Dabartinis – bent toks, koks buvo teiktas praėjusiais metais – Partnerystės įstatymas, jis vaikų klausimo nesprendė ir niekaip neapsaugojo jų intereso. Bet matyt priėmus vakarietišką ir pakankamai stiprų Partnerystės įstatymą, tai tas įstatymas kaip tik galėtų prisidėti prie demografijos gerėjimo Lietuvoje“.
LGBTQ+ lygiateisiškumo kritikė, Seimo narė A. Širinskienė „Žinių radijui“ sakė, kad dabar kur kas svarbesni klausimai yra susiję su nacionaliniu saugumu.
„Aš suprantu tą pono Raskevičiaus ir kolegų norą pasinaudoti galbūt tuo laiku, kada dėmesys kyla Ukrainai, tikintis, kad ir Seimo nariai, ypač dar pagrūmojus Rusijos korta, lengviau balsuos, ir tikintis, kad visuomenėje ažiotažo nekils“, – aiškino politikė, praėjusiais metais teigusi, kad apie Partnerystę kalbėti ne laikas dėl to, nes sprendžiama pandeminė situacija.
 |
| Agnė Širinskienė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Pasak Seimo narės, visuomenė menkai pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei ir esą į tai būtina atsižvelgti.
Tačiau J. Juškaitė pabrėžė, kad kai kuriems sprendimams reikia politinės valios, o ne vien rinkėjų palaikymo.
„Jeigu mes šiuo metu atliktume apklausą ir paklaustume, ar bažnyčios atstovai turėtų būti atleisti nuo mokesčių, tai visuomenė turbūt duotų panašų rezultatą, o gal ir prastesnį rezultatą nei Partnerystės įstatymo klausimu. <...> Tiek mano minėtu atveju, tiek galime atsiremti į 2010 metais svarstytą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tai visuomenės palaikymo jam nebuvo. Tačiau dalis įstatymų susiję ne tik su visuomenės esamu ar nesamu palaikymu, <...> bet ir su politine valia bei tuo, kaip mes matome savo valstybę, savo visuomenę“, – atsakė J. Juškaitė.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė akcentavo, kad lyderystė formuoja visuomenės nuostatas bei leidžia jai suvokti, kad nuo to, jog priimamas vienas ar kitas įstatymas, valstybė ar šeima negriūva. „Tą mes labai akivaizdžiai matome ir kitose Europos Sąjungos valstybėse“, – tikino pašnekovė.
Be to, J. Juškaitė pabrėžė, kad dar 2000-aisiais metais Seimo priimtame Civiliniame kodekse yra numatytas partnerystės institutas, kuriam reglamentuoti reikalingas atskiras įstatymas.
„Jeigu atsirastų žmonių, kurie nueitų į Europos Žmogaus Teisių Teismą, matyt, jie nesunkiai laimėtų bylą ir valstybė būtų pripažinta neįvykdžiusi teisėtų žmonių lūkesčių“, – sakė ji.
Pasak jos, Lietuva turi pareigą padėti žmonėms įgyvendinti teisę į šeimą ir saugų gyvenimą.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net