Janina Sabaliauskaitė, Dovilė Lapinskaitė. Poezija ir fotografija

2021 m. „Kaunas Pride“ eitynių šūkis buvo „Mes esame visur!“.Atrodytų, kad prabėgus truputį daugiau nei dešimtmečiui po pirmųjų eitynių Vilniuje nebėra apie ką daugiau rašyti. Mes esame, buvome ir būsime visur. Politinei situacijai Lietuvoje aštrėjant, o įstatymams bei politikams regresuojant, kaip niekad yra svarbu išlaikyti bei puoselėti bendruomeniškumą. Nenustokime burtis ir organizuotis – renkime savo vakarėlius, festivalius, kurkime socialinius centrus, rašykime spaudoje, imkimės kultūrinių ir politinių iniciatyvų. 

Asociatyvi Ozan Culha/pexels.com nuotr.


Janina Sabaliauskaitė, Dovilė Lapinskaitė

redakcija@jarmo.net

Šis tekstas – tai ištrauka iš knygos „LGBT+ ISTORIJA LIETUVOJE: apybraižos ir komentarai“.

Demonstruokimės! Palaikykime viena kitą. Niekas mūsų neįkvėps ir nepadrąsins, jei ne mes pačios. Mes turime įgalinti viena kitą keisti diskursą ir LBTQ+ moterų reprezentaciją aktyviai dalyvaudamos kuriant permainas. Kiekvieną dieną mus bando ištrinti, pamiršti, diskredituoti, bet mes vis tiek esame čia. Kaip stebuklas.

Su(si)kurkime realybę, kurioje norime gyventi, užuot laukusios, kol kažkas pasikeis. Užtenka kompromisų ir nuolaidžiavimų, kai sociumas vis sparčiau radikalėja, o permainos, rodos, žengia vieną žingsnį pirmyn ir tris atgal. Kurkime savo bendruomenę pačios, būkime pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis viena kitai.

Rašydamos šią įžangą mes neatsitiktinai pasirinkome kreiptis moteriškąja gimine, nes dažnai LBTQ+ moterys paliekamos istorijos paraštėse. Tad savo fotografijomis ir poezija mes norime įkvėpti ir įgalinti dokumentuoti ir archyvuoti savo gyvenimus. Būkime matomos ir įrašykime savo vardus į istoriją per kūrybą, fotografiją, meną, literatūrą, filmus, muziką. Mes esame STIPRIOS KARTU.

Odė Tavo Putei

Kai einame gatve susikabinusios – galvoju apie tavo putę,

Kai apsipirkinėjame Maximoje, o daržoves kioskeliuose prie namų, nes ten pigiau – galvoju apie tavo putę,

Kai renkuosi prisirpusius persikus, sultingas datules ar dekoratyvinius moliūgus Kalvarijų turguje – galvoju apie tavo putę,

Kai diedas nuseka mane į moterų tualetą ir supratęs, kad aš ne vyras mane išvadina pyderu – galvoju apie tavo putę,

Kai senyvos prekeivės į mus kreipiasi berniukai ir tu sakai, kad „maišelio nereikia“ – galvoju apie tavo putę,

Kai žiūriu į savo besiglamonėjančias drauges, nes jos nebijo atvirai reikšti lesbiškos meilės ir tu esi Ten, o aš Čia - galvoju apie tavo putę,

Kai užuodžiu tavo kvapą ir girdžiu kožos girgždėjimą koridoriuje – galvoju apie tavo putę,

Kai jaučiuosi nenusisekusia menininke, prasta rašytoja ir sėdžiu ant bedarbės pašalpos, nes niekas nenori įdarbinti atviros lesbės su auskaru nosyje – galvoju apie tavo putę,

Kai man sako nesidemonstruok ir mane, o ir tave viešai aptarinėja gatvėje, nes mes atrodom kaip užsienietės, juk tik tokios gali padėti viena kitai ranką ant šlaunies viešajame transporte – galvoju apie tavo putę,

Kai ant manęs rėkia iškrypėlė emigrantė ir mano kolegos balsuoja už brexitą – galvoju apie tavo putę,

Kai einame vakare namo per rajoną ir tu stipriau suspaudi mano ranką, pradedi greičiau ir giliau kvėpuoti, nes gezai kreivai ir intensyviai žiūri į mus – galvoju apie tavo putę,

Kai mano kvyrai draugai skaito ar rašo poeziją apie putes, jas fotografuoja, filmuoja ar tapo – galvoju apie tavo putę,

Kai Ellen Degeneres ir Opra dalina virtuvinius kombainus, aptemptas jogos kelnes ir kojines su vaivorykštėmis klykiančiai miniai per teliką – galvoju apie tavo putę,

Kai Eileen Myles nori iškelti savo mylimosios vaginą į medžius, o Adrienne Rich rašo apie šlapią, šiltą ir rausvą olą – galvoju apie tavo putę,

Kai galvoju apie tavo putę – galvoju apie tavo rankas, švelniausią odą, tavo galvą man tarp kojų, susipynusius liežuvius ir du slidžius įkaitusius kūnus,

Kai galvoju apie tavo putę – galvoju apie savo putę,

Kai galvoju apie tavo putę – galvoju apie tai, kad esame dvi moterys

Kai galvoju apie tavo putę –

suprantu

Kokios Politiškos Yra Mūsų Putės



Kūnų diptikas

Mano mylimajai Janinai

I.

Tu spaudi mane į save

it norėtum būti

iš vieno

kąsnio

tavo kūną kasnakt atpažįstu

kai atodūsiais veržiasi žodžių galūnės

iš burnos ir gerklėj man užstringa

II.

Manęs tu neklausei, atėjai ir pasiėmei

prisakiusi sekti žvilgsnių labirintais

tuomet

paskutinį kartą (dar kartą?!)

sugersiu tave pirštų galiukais

braižydama lemtį per pilvą, kaklą, akis

kad kvapais mane atpažintum

Butas

Kambarys Nr.1

Ir vėl mes

tūkstantis žingsnių

kad krauju, ašarom, pykčiu

nuplautum dulkes

dėl Tabula rasa

kai šoki fokstrotą

gyvenimo kryžkelėj

kurią vadini

balkonu

šeštame aukšte

Kambarys Nr.2

Sulietos grindys vynu

Tavo žingsniais

žvilgsniais

į knygas ir skiautes

palovėj

tapetai nuo sienų

it lupčiau drabužius nuo odos

ir vėl mes

tarp popierių kapinių

bardakas

mažesnis

nei turiu savyje

Kambarys Nr.3

Lašantis kranas

į indų bedugnę

vazonai palangiuos

ir žemės ant sienų

o čia mes ne mes

nes kosmosas sukas

aplink smilkstantį

dūmą

juodoj peleninėj

Viena leidinio  atsiradimo priežasčių – viešumoje garsiai nuskambėjusi pozicija, kad kai kurios Lietuvos istorijos temos turi likti nuošalyje ir nepasiekti plačiųjų masių. Lietuvos LGBT+ bendruomenės istorija yra nedaloma Lietuvos valstybės istorijos dalis. Šiame leidinyje į istoriją norima pažvelgti įvairiais pjūviais. Nors tai nėra monografija, tačiau tikimės, kad tai bus mažas, bet svarbus indėlis besidomintiems LGBT+ istorija Lietuvoje.

Taip pat skaitykite:
Naujesnė Senesni