Politologas: dabar siūloma civilinė sąjunga iš dalies net pakenktų tos pačios lyties poroms

Dabartinis Civilinės sąjungos įstatymo variantas „didelio džiaugsmo nekelia“, praėjusią savaitę vykusiame Nacionaliniame žmogaus teisių forume pareiškė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos pirmininkas, politologas Mindaugas Kluonis. Jo teigimu, net jei šios kadencijos Seimui nepavyks priimti civilinės sąjungos, tai nereikš, kad LGBTQ+ bendruomenė pralaimėjo. Galbūt net priešingai – tos pačios lyties poros tarptautiniuose teismuose galės išsikovoti tokį įstatymą, kuris įtvirtintų daugiau teisių nei šiuo metu pasišovę pasiūlyti šalies politikai.

Mindaugas Kluonis | Žmogaus teisių organizacijos koalicijos/Jono Petronio nuotr.


Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Už teises, bet ne visiems

„Dažnai yra taip, kad žmonės, dalis organizacijų, institucijų pareigūnų, kalbančių, vartojančių frazes „žmogaus teisės“, kartais supranta tai taip neįmanomai, nesuderinamai skirtingai, jog sakydami „mes už žmogaus teises“, iš tikrųjų turi omeny, kad tas žmogaus teises kai kuriems žmonėms reikia apriboti ar atimti, arba paneigti“, – sakė teisininkas Aivaras Žilvinskas, pristatydamas Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA), kuri yra viena Žmogaus teisių forumo organizatorių, rengtos diskusijos temą „Dvigubi standartai žmogaus teisių srityje“. 

Anot teisininko, net ir dalis organizacijų, galinčių išvien kovoti už žmogaus teises, elgiasi „nesolidariai ir nedraugiškai“ viena kitų atžvilgiu, o tai rodo, kad esą Lietuvoje egzistuoja dvigubi standartai tiek žmogaus teisių sampratoje, tiek ir jas įgyvendinant.

Aivaras Žilvinskas, Žmogaus teisių organizacijos koalicijos, Jono Petronio nuotr.

Teisė į šeimą – išskirtinė heteroseksualų „privilegija“

Batalijas visuomenėje keliančia tema jau kelerius metus lieka LGBTQ+ teisės, o konkrečiai – partnerystės, civilinės sąjungos klausimai. Sudaryti šeimą – teisė. Tačiau tos pačios lyties poros šeimos įteisinti negali. Tai pavyzdys, kad žmogaus teisių lauke Lietuvoje išlieka dvigubi standartai, sakė A. Žilvinskas.

Konstitucija numato, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė – tos pačios lyties poros taip pat laikomos šeimomis, nors ir nebūtinai jos sudaromos santuokos pagrindu. 

Šios kadencijos Seimas žadėjo tos pačios lyties porų santykių įteisinimo imtis iš esmės – valdantieji rinkėjams prisiekinėjo priimsiantys Partnerystės įstatymą, bet panašu, kad su šiuo pažadu ir įklimpo. 

Per 100 dienų nuo kadencijos pradžios žadėtas išspręsti klausimas sunkiai juda nuo Seimo rinkimų praėjus ir daugiau nei 2 metams.

Asociatyvi Charlotte Turner/unsplash.com

„Daug čia tokių vėliavėlių gražių buvo mojuota, kad bus žmogaus teisės, bet kalbėkime konkrečiai, ne abstrakčiai. Pavyzdžiui, žmogaus teisė į šeimą. Ar visi gali ją įgyvendinti? Turbūt kad ne. Vis tik teisė į šeimą yra viena esminių. Kiekvienam yra svarbu, į ką galima atsiremti, ką galima mylėti, galų gale, su kuo pasitikti savo gyvenimo saulėlydį, nes anksčiau ar vėliau visi patirs tą momentą, kai norėsis laikyti kažką už rankos ir savo gyvenimo blėstantį žvilgsnį pradanginti toje juodoje bedugnėje būnant ramiam, kad nekils žmogui problemų“, – kalbėjo teisininkas A. Žilvinskas.

Bet problemų – nors vežimu vežk: nuo palikimo, testamento klausimų iki, pavyzdžiui, teisės aplankyti tos pačios lyties mylimąjį ar mylimąją ligoninėje. LGBTQ+ poros, negalinčios sudaryti ne tik santuokos, bet net ir partnerystės, lieka ant ledo. Akivaizdu, kad Lietuvoje teisė į šeimą išlieka išskirtine heteroseksualių porų „privilegija“.

Sulig kiekvienu projektu siūlomų teisių – vis mažiau

„Diskusijų galbūt yra daugiau, bet jeigu realiai per dešimtmetį pasižiūrėtume į teikiamus įstatymų projektus, tai teisė į šeimos kūrimą kiekviename projekte vis labiau ribojama, o ypatingai tuomet, kai mes kalbame apie Partnerystės įstatymą“, – teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos pirmininkas, politologas M. Kluonis, kuris taip pat yra ir TJA narys.

Šių metų gegužę vykusios akcijos „Visos šeimos – svarbios“ akimirka | lrs.lt nuotr.

Anot jo, 2011 metais partnerystę buvo beveik siūloma prilyginti santuokai, o štai šiuo metu pateiktame, bet svarstyti dar nepradėtame Civilinės sąjungos įstatymo projekte to jau nėra.

„Šis įstatymas iš esmės galbūt būtų buvęs tinkamas prieš kokius 25 metus kaip tuometinis Prancūzijos Civilinės sąjungos projektas, tačiau dabar, kai jau daugumoje šalių kalbama apie santuokos lygybę, o partnerystė – vakarykštė diena, tai Civilinės sąjungos projektas yra pakankamai atsilikęs“, – įsitikinęs politologas.

Mano, kad įstatymas pakenktų

Diskusiją moderavęs A. Žilvinskas teigė, kad į TJA jau kreipėsi ne viena pora, kuri ruošiasi bylinėjimuisi dėl Lietuvoje nepriimto įstatymo, joms nesudarytos galimybės įteisinti savo santykius.

M. Kluonis rėžia – jeigu Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas toks, koks yra parengtas dabar, tai „nepagerintų, o pablogintų situaciją kai kuriais aspektais“, mat iš Civilinio kodekso tektų išbraukti Partnerystės institutą. 

„Tokiu atveju, žmonės, kurie sudaro partnerystę, galbūt netgi prarastų galimybes eiti į teismus, kelti bylas ir tuose teismuose laimėti galbūt daugiau negu jiems suteiks Civilinės sąjungos įstatymas. Tai šiuo atveju mes kaip tik turėtume kalbėti apie tai, kad realiai mes vietoje žmogaus orumo užtikrinimo turime dvigubus standartus – tos pačios lyties asmenys ir kiti asmenys, gyvenantys partnerystėje, traktuojami kaip nelygiaverčiai piliečiai, kuriems nėra suteikiama teisė į šeimos santykius. Valstybė jiems siūlosi pati parinkti partnerio lytį, nors jie (tos pačios lyties asmenų poros) yra veiksnūs pilnamečiai asmenys, galintys sudaryti visas kitas sutartis, bet jie dėl savo lyties negali sudaryti tik vienos sutarties – santuokos. <...> Daug diskutuojama, tačiau įstatymai yra bloginami“, – kalbėjo M. Kluonis.

Seimas | lrs.lt nuotr.

Pasak jo, dabartinio Civilinio sąjungos įstatymo varianto pateikimas Seime gali būti apgaulingas. 

„Tas pateikimas didelio džiaugsmo nekelia, nes kartais tie įstatymai, kurie siūlomi priimti, yra tiktai teisių imitacija, skirta parodyti rinkėjams, kad Laisvės partija įgyvendina rinkiminius pažadus. Nors rinkiminiai pažadai realiai yra neįgyvendinami, bent jau ne taip, kaip tikėjosi tie žmonės, kurie balsavo“, – teigė diskusijos dalyvis.

Ar teisme pavyktų išsireikalauti kito įstatymo?

Politologas mano, kad Civilinės sąjungos įstatymo nesėkmės atveju LGBTQ+ bendruomenė neturėtų išgyventi nusivylimo.

„Kyla klausimas, ar išvis tas Civilinės sąjungų įstatymas pagerintų, o ne pablogintų situaciją, dėl to aš tikrai asmeniškai nepergyvenčiau, jeigu tas įstatymas nebus priimtas“, – teigė M. Kluonis ir pridūrė, jog jeigu žmonės savo teises imtųsi ginti tarptautiniuose teismuose, galbūt išsikovotų „geresnį įstatymą“.  

Tiesa, politologas atkreipė dėmesį į kitą problemą – ne visuomet Lietuva vyko tarptautinių teismų priimtus sprendimus. Pavyzdžiui, 2007 metais Lietuva pralaimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT), kai byloje L. prieš Lietuvą pareiškėjas kreipėsi į EŽTT dėl nepakankamo su tranlyčiais susijusio teisinio reguliavimo Lietuvoje, o ypač dėl to, kad nėra teisėtos galimybės atlikti lyties pakeitimo operacijos, kas savo ruožtu kelia kitų sunkumų ir nepatogumų.

Anot M. Kluonio, tai, kad Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį nepriima su lyties pakeitimu ir pripažinimu susijusio įstatymo, rodo, jog žmogaus teisių aktyvistams, pasiekiantiems pergalių tarptautiniame lygmenyje, „vilties yra žymiai mažiau“, jeigu nacionaliniu mastu ledai ir toliau nepralaužiami.
Naujesnė Senesni