Nuskambėjo pasiūlymas nukelti Civilinės sąjungos įstatymą, bet žmogaus teisių gynėjai beda pirštu į EŽTT praktiką

Seime registruotas naujas pasiūlymas – Civilinės sąjungos įstatymą nukelti iki kitų parlamento rinkimų. „Jeigu tie siūlymai praeis arba jiems pritars Seimas, aš tikrai prognozuočiau, kad Europos žmogaus teisių teismas vienoje arba kitoje byloje – tų bylų bus – įvertins tai“, – LNK televizijai kalbėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Jūratė Juškaitė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už jį pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, o 3 – susilaikė. Liko paskutinis etapas – įstatymo priėmimas, po kurio projektas keliaus į Prezidentūrą. 

Kaip jau gegužės 23-ąją pranešė naujienų agentūra BNS, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė kartu su kitais parlamentarais registravo pataisas, pagal kurias siūloma įstatymo įsigaliojimą nukelti į 2025 m. Taip pat šias pataisas rengė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė, LV-ŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė.

„Nežinau, koks tikslas, bet man atrodo baigtis yra labai aiški. Gegužės 23 d., kai Civilinės sąjungos įstatymas praėjo vadinamąją svarstymo stadiją, Europos žmogaus teisių teismas kaip tik paskelbė bylą prieš Rumuniją, kurioje aiškiai pasakė, <...> t.y. kad valstybės turi pareigą sureguliuoti ne santuokoje esančių asmenų tarpusavio gyvenimą. Santuoka paliekama kiekvienos valstybės reikalui – nori, padaro santuokas tos pačios lyties asmenims, nori – nepadaro. Į tai teismas nesikiša. Bet teismas pasakė, kad valstybė turi pareigą sureguliuoti šiuos santykius“, – LNK televizijai kalbėjo J. Juškaitė ir pažymėjo, kad „šie santykiai negali būti tik ūkinės transakcijos subjektas“, kitaip tariant, įstatymų leidėjas turi pareigą tos pačios lyties porų santykius sureguliuoti kaip šeiminius.

Balsavimą dėl civilinės sąjungos atidėti siūlantys politikai aiškina, kad taip jie reaguoja į visuomenės nuomonę, kuri esą yra priešiška tos pačios lyties asmenų partnerystei.

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė LNK teigė, kad visuomenės požiūris į LGBTQ+ poras gerėja. Anot jos, dar 2012 m. į klausimą, ar pritaria partnerystės įstatymui, kuris apimtų ir tos pačios lyties poras, teigiamai atsakė maždaug 1 iš 10 Lietuvos gyventojų, o praėjusiais ir šiais metais darytos apklausos rodo, kad dabar pritariančiųjų yra mažiausiai 33-34 proc., o kai kurios apklausos netgi rodo, kad civilinę sąjungą tarp tos pačios lyties porų palaiko pusė gyventojų. 

„Akivaizdu, kad tau augimas yra, žmonės vis labiau ir labiau palaiko, ir tas palaikymas yra ypač ryškus jaunesnės kartos tarpe.

Kitaip tariant, tie politikai, kurie sako, kad šio įstatymo nereikia, jie iš principo sako, laikykimės mūsų normų, nekreipkim dėmesio į jaunimą, kurio nuostatos yra gerokai pozityvesnės žmogaus teisių atžvilgiu”, – pirmadienį LNK „Vidurdienio žiniose“ sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė.

Naujesnė Senesni