Nors specialistai sutaria, kad aplinkinių priėmimas turi reikšmingą teigiamą poveikį savijautai ir sveikatai, kartais tai pasiekti – sudėtinga. Problema ypač jautri LGBTQ+ (homoseksualiems, biseksualiems, translyčiams, queer bei kitiems) žmonėms, kurių tapatybė gali būti sutikta nepalankiai ar net žiauriai. Papildomų įtampų kyla atsiskleidžiant darbe, kur nepriėmimas gali reikšmingai atsiliepti finansiškai. Savo patirtimi atsiskleidžiant kolegoms dalijasi programuotoja ir aktyvistė Vaida Narušė, rašoma Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos konferencijos pranešime žiniasklaidai.
 |
| Vaida Narušė | Asmeninio arch. nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Jei esate heteroseksualus cislytis žmogus – toks, kurį traukia kitos nei jo lyties atstovai, o lyties tapatybė sutampa su priskirta gimus – pokalbis apie prabėgusį savaitgalį darbo virtuvėje greičiausiai nebus reikšminga patirtis.
Tačiau homoseksualūs žmonės, kurie nesijaučia pakankamai saugiai, kad pasidalintų, kas yra artimieji, su kuriais jie leido laiką, tokį pokalbį išgyvena visai kitaip. Nuolatinę įtampą gali patirti ir translyčiai žmonės, kurių lytinė tapatybė neatitinka gimimo metu priskirtos lyties. Jie nutyli labai esminę, kertinę savo tapatybės dalį.
Jausdami spaudimą slėpti savo tikrąją tapatybę nuo aplinkinių, o kartais – susidurdami su realiomis grėsmėmis saugumui, LGBTQ+ žmonės dažnai renkasi „nekelti bangų“ ir neatsiskleisti. Nors būtų natūralu gyventi pristatant savo tikrąją tapatybę, priešiška aplinka stabdo nuo atsiskleidimo ir gyvenimo jaučiantis savimi.
Dvejones atsiskleisti darbe ilgą laiką jautė ir ir programuotoja Vaida, šiandien kolegoms jau pažįstama savo pasirinktu vardu, kuris skiriasi nuo esančio dokumentuose. Kad galėtų gyventi neslėpdama savo tapatybės, Vaida turėjo atsiskleisti – pasikalbėti su kolegomis ir pasidalinti tuo, kad yra translytė.
Reikalingas pasiruošimas
Susipažįstant su žmonėmis ir atsidūrus naujoje aplinkoje, pasidalinti savo gyvenimo detalėmis nuolat tenka iš naujo, todėl atsiskleidimas situacijose, kuriose teko gyventi svetima tapatybe – ilgas, atsargos reikalaujantis procesas.
Kaip pasakoja Vaida, atsiskleidimas darbe reikalauja kantrybės ir atidumo. „Naujame darbe iš karto atsiskleisti neplanavau. Mintis tai padaryti atėjo kai sustiprėjau psichologiškai, susikūriau aplink save tinklą žmonių, kurie žinojo ir priėmė mano translytiškumą. Buvo gera nuojauta, todėl ir nusprendžiau eiti va bank“, – pasakoja ji.
Kitiems savo lytinę tapatybę ar orientaciją atskleisti norintiems žmonėms Vaida taip pat pataria pirmiausia susikurti saugią aplinką, siekti fizinio ir finansinio saugumo, pasiruošti priimti įvairias žmonių reakcijas. „Kartais teks ne tik paaiškinti, kas yra translytiškumas, bet ir pataisyti klaidingą informaciją, kurią žmogus rado internete. Nėra lengva ir išgirsti kolegų ne visada taktiškus klausimus, atsakyti į juos ir grąžinti pokalbį į priimtinas ribas“, – pasakojo ji.
Kad užgaulių komenatarų ir klausimų būtų mažiau, o visi darbuotojai jaustųsi priimti, gali rūpintis ir darbdaviai. V. Narušės nuomone, organizuojami mokymai gali padėti suteikti komandai bazinių žinių apie translytiškumą, tačiau labiausiai nuostatas keičia tikros istorijos bei galimybė pažinti translyčius žmones asmeniškai. Dėl šios priežasties moteris pasirinko kalbėti viešai – apie savo tapatybę ir kasdienybę V. Narušė papasakos ir kasmetinėje Įvairovės chartijos konferencijoje „Standartai keičia(si)“.
Kyla rizikų bei nuovargio
Nepaisant asmeninių pastangų ir darbdavio pozicijos, reakcijos į atsiskleidimą gali būti įvairios. „Atsiskleidimas gali būti puiki proga sukurti artimesnį ryšį su palaikančiais žmonėmis ar pasidalinti patirtimi ir žiniomis, jei kita pusė nebuvo su tuo susidūrusi. Kita vertus, atsiskleidimas gali sukelti įtampą, pasimetimą, privatumą peržengiančius klausimus. Deja, gali būti, kad atsiskleidus labai pasikeis kitų nuomonė apie tave kaip apie darbuotoją ir apie žmogų – profesiniame gyvenime tai gali užverti kai kurias duris, sutrukdyti įsidarbinti ar būti paaukštintam“, – pasakoja ji.
Tokia situacija gali sukelti bejėgiškumo jausmą, nes stipriai išauga priklausomybė nuo kitų žmonių geranoriškumo. „Vis dėlto, priims tave ar ne, sprendžia kitas žmogus. Jo rankose yra labai daug, nes tau dėl to gali kilti labai realių pasekmių“, – paaiškina V. Narušė.
Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe programuotoja stengiasi elgtis nuolankiai ir priimti įvairias situacijas geranoriškai. „Tikrai būna, kad žmonės iš įpročio kreipiasi senuoju vardu. Jei jie pasitaiso, atsiprašo, aš atsiprašau du kartus. Noriu parodyti, kad jei jie deda pastangų mane priimti, aš taip pat įdėsiu pastangų susitikti pusiaukelėje“, – pasakoja Vaida.