LGBT teisių organizacija Lietuvos gėjų lyga (LGL) trečiadienį paskelbė, kad Lietuva užima 36 vietą iš 49 šalių naujausiame tarptautinės LGBTI žmogaus teisių organizacijos „ILGA-Europe“ 2025 m. „Vaivorykštės žemėlapyje“, surinkusi vos 24 proc. galimų taškų vertinant teisinę ir politinę LGBTI žmonių apsaugą.
 |
Ekspertų teigimu, Lietuva privalo įgyvendinti pokyčius, susijusius su lyties pripažinimu ir visų porų teise į šeimą | Asociatyvi Anželos Aleksandrovič nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Anot LGL, šis rezultatas atskleidžia reikšmingą pažangos stoką ir esmines spragas žmogaus teisių užtikrinime. Lietuvos reitingas žemesnis už kaimyninių Latvijos ir Estijos, pažymi ekspertai.
Organizacijos teigimu, šių metų „Vaivorykštės žemėlapis“ buvo paskelbtas vyraujant neraminančioms tendencijoms Europoje – demokratinių normų erozijai ir kryptingam LGBTI teisių puolimui.
 |
| 2025 m. Vaivorykštės žemėlapis | Daugiau informacijos: rainbowmap.ilga-europe.org |
Lietuva: per mažai apsaugos, per lėtas įgyvendinimas
LGL pažymi, kad nors Lietuva nepatyrė tokio aukšto regreso kaip kai kurios šalys, žemas reitingas rodo gilų institucinį neveiklumą sprendžiant LGBTI bendruomenės teisių klausimus.
„ILGA-Europe“ šalies analizėje išryškėja keletas svarbiausių trūkumų:
- Vis dar nėra teisinio tos pačios lyties porų santykių pripažinimo
- Neapykantos nusikaltimų prevencijos politika egzistuoja formaliai, tačiau realus įgyvendinimas silpnas, ypač Generalinės prokuratūros rekomendacijų srityje
- Teisinis lytinės tapatybės pripažinimas išlieka labai ribotas, ir nors teismų sprendimai kartais leidžia judėti į priekį, savęs identifikavimo modelis vis dar neegzistuoja
- Nors Konstitucinis Teismas 2024 m. panaikino vadinamąjį „LGBT propagandos“ įstatymą, realūs pokyčiai švietime, pilietinėje erdvėje ir viešajame diskurse lieka fragmentiški ir trapūs
Pažanga ir regresas Europoje
Kaimyninė Latvija pakilo keturiomis vietomis po to, kai priėmė įstatymą dėl civilinių sąjungų, tapdama antrąja Baltijos šalimi, pripažįstančia tos pačios lyties porų santykius.
 |
| „Pride“ eitynės Rygoje | Anastasiya Badun/pexels.com nuotr. |
Tuo tarpu Lenkija po daugelio metų stagnacijos šiek tiek pagerino poziciją panaikindama „laisvas nuo LGBT zonas“ ir sumažindama kliūtis viešiems LGBT bendruomenės renginiams.
Vis dėlto, autoritarizmo ir kraštutinės dešinės įtakos augimas Europoje paskatino regresą kitose valstybėse. Vengrija kriminalizavo „Pride“ renginius ir išbraukė „lytinės tapatybės“ apsaugą iš lygių galimybių įstatymo. Sakartvelas, sekdamas Rusijos autoritariniu pavyzdžiu, priėmė plačius įstatymų pakeitimus, kurie draudžia beveik bet kokią LGBTI raišką.
Taip pat skaitykite:
Lietuva turi keistis dabar
Kaip rašoma pranešime, Lietuvos rezultatas „Vaivorykštės žemėlapyje“ atskleidžia, kad esminiai žmogaus teisių standartai vis dar nėra įgyvendinti. Nepaisant simbolinių pergalių, teisės aktų reforma vyksta vangiai, o neapykantos nusikaltimai dažnai lieka neužfiksuoti, sako LGBTQ+ aktyvistai.
LGL atstovai įsitikinę, kad Lietuva privalo ne tik išsaugoti jau pasiektą pažangą, bet ir aktyviai siekti esminių sisteminių pokyčių: nuo lyties pripažinimo savęs identifikavimo principu iki šeimos ir švietimo teisių užtikrinimo visiems.
„Šių metų reitingas yra aiškus signalas, kad simbolinės pergalės – toli gražu nepakankamos“, – teigia LGL vadovasVladimiras Simonko.
.jpg) |
| Vladimiras Simonko | A.Didžgalvio/LGL nuotr. |
„Be aiškaus politinio įsipareigojimo priimti realias teisines reformas ir užtikrinti jų įgyvendinimą praktikoje, Lietuva ir toliau liks viena iš paskutiniųjų šalių žmogaus teisių srityje net ir tarp kaimynių. Mūsų bendruomenė nusipelno daugiau nei tik pažadų – mes nusipelnome lygybės“, – priduria LGBTQ+ teisių aktyvistas.
V. Simonko primena, kad birželio 2-7 dienomis Vilniuje vyks „Baltic Pride“ festivalyje“.