Kodėl būtent gegužės 17-ają minima Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją?

Gegužės 17-oji – Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją (IDAHOBIT) – kasmet primena, kad LGBTQ+ bendruomenė tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis dar kovoja už lygybę.

Asociatyvi LGL/A.Didžgalvio nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Gegužės 17-oji pasirinkta neatsitiktinai: būtent šią dieną 1990 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oficialiai pašalino homoseksualumą iš Tarptautinės ligų klasifikacijos, pripažindama, kad tai nėra joks psichikos sutrikimas ar liga. Toks PSO sprendimas, sveikintas žmogaus teisių gynėjų visame pasaulyje, žymį istorinį laimėjimą judėjime už LGBTQ+ teises.

• Prenumeruokite „Jarmo“ naujienas „Substack“ platformoje spustelėję šią nuorodą

Vienas iš svarbiausių mokslinių tyrimų, prisidėjusių prie homoseksualumo deklasifikavimo, – psichologės Evelyn Hooker tyrimas, paskelbtas dar 1957 m., kuris atskleidė, jog nėra jokių tvirtų įrodymų, kad kad homoseksualūs vyrai patiria daugiau psichologinių sutrikimų nei heteroseksualūs. Šis tyrimas paneigė ankstesnes ekspertų prielaidas, kad homoseksualumas gali būti patologija.

Svarbų vaidmenį suvaidino ir kiti ekspertai. Pavyzdžiui, psichologas Charles Silverstein 1973 m. Amerikos psichologų asociacijos konferencijoje pasisakė už homoseksualumo pašalinimą iš Diagnostinio ir statistinio psichikos sutrikimų vadovo, pabrėždamas, kad tai nėra liga, o natūrali žmogaus seksualumo variacija.

Asociatyvi Vyčio Mikašausko/jarmo.net nuotr.

1990 m. priimtas PSO sprendimas turėjo didelę reikšmę LGBTQ+ bendruomenei padedant sumažinti stigmatizaciją, pagerinant psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą ir skatinant teigiamus pokyčius tiek įstatyminėje bazėje, tiek ir formuojant visuomenės požiūrį.

PSO kartu dekonstravo ilgus metus įsišaknijusius stereotipus ir stigmas, gaubusias LGBTQ+ asmenis, atverdama kelią pokyčiams daugelyje šalių. Valstybių lyderiai ir politikai ėmė diskutuoti apie LGBTQ+ bendruomenės diskriminacijos draudimą, partnerystės įteisinimą ir translyčių asmenų teisių pripažinimą.

Tiesa, nepaisant pažangos, kurią pavyko pasiekti nemažoje Vakarų šalių, LGBTQ+ bendruomenė vis dar susiduria su gausybe grėsmių įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Pastaraisiais metais kai kurios šalys net žengė atgal LGBTQ+ teisių srityje. Pavyzdžiui, 2024 m. Irakas kriminalizavo homoseksualumą, o Ganoje priimtas įstatymas, numatantis griežtas bausmes už LGBTQ+ aktyvizmą. Žmogaus teisių gynėjams ir LGBTQ+ bendruomenės palaikytojams čia gresia iki 10 metų kalėjimo.

Su smurtu ir diskriminacija dažnai susiduria ir LGBTQ+ asmenys tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Žmones lydi pašaipos ir neapykantos kurstymas. Štai Kamerūne išpopuliarėjo homofobiška daina, skatinanti smurtą prieš LGBTQ+ bendruomenę. Pasaulis buvo sukrėstas žinios apie Pietų Afrikoje nužudytą homoseksualų imamą (musulmonų dvasininką) Muhsiną Hendricką.

Regresija stebima net ir dalyje Europos valstybių. Pavyzdžiui, Vengrijoje šiais metais paneigta LGBTQ+ aktyvistų teisė į taikius susirinkimus, kai šalies parlamentas uždraudė kasmet vykstančias „Pride“ eisenas.

Tuo metu Rusijoje LGBTQ+ bendruomenė prieš kurį laiką pripažinta ekstremistine, rusų režimas aktyviai persekioja LGBTQ+ asmenis klubuose, kitose susibūrimo vietose, tiesa, represijoms vykdyti trūksta žmogiškųjų išteklių – nemaža dalis Rusijos pareigūnų šiuo metu išsiųsti vykdyti agresiją prieš Ukrainą ir ne visi sugrįžta gyvi. 

Akivaizdu, kad homofobiją ir LGBTQ+ teisių suvaržymus drąsiai galima sieti su autoritarinių režimų siekiu stiprinti savo kontrolę ir slopinti pilietinę visuomenę.

LGBTQ+ bendruomenės padėtis išlieka sudėtinga ir Lietuvoje. Nors 2024 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymo nuostata, draudžianti kalbėti apie LGBTQ+ šeimas, prieštarauja Konstitucijai, o šiais metais priėmė istorinį sprendimą, kad partnerystės neįteisinimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau šalies parlamentas Partnerystės įstatymo iki šiol nepriėmė, o santuoka kol kas galima tik tarp vyro ir moters. Dėl pažeidžiamų LGBTQ+ šeimų teisių įregistruoti savo santykius kelios lietuvių poros, remiamos Tolerantiško jaunimo asociacijos, jau kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Šiuo metu laukiama pastarojo verdikto.

Lietuvoje išlieka aktuali ir diskriminacijos skatinimo bei ir neapykantos kurstymo problema. Štai 2023 m. Seimo narys Petras Gražulis atsidūrė teisėsaugos akiratyje, kai parlamente viešai įžeidinėjo sutiktus LGBTQ+ asmenis. Dėl politiko veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla perduota teismui.

Europos teisių agentūros duomenimis, tik 18 proc. LGBTQ+ moksleivių teigia mokyklose besijaučiantys palaikomi.

Pasaulio lyderiai ir aktyvistai pabrėžia, kad LGBTQ+ teises ginti – svarbu. Buvęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas yra sakęs: „Kiekvienas žmogus nusipelnė gyventi nejausdamas baimės, nepriklausomai nuo savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės“.

Deja, dabartinė JAV prezidento administracija palaikymu LGBTQ+ lygybei nespindi – šalyje sparčiai ribojamos translyčių asmenų teisės, o dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad lytys tėra dvi, siekdamas konservatyvių pažiūrų rinkėjų palankumo.

Tačiau LGBTQ+ aktyvistai ir jų palaikytojai nepasiduoda bei grėsmių akivaizdoje kovoja dar nuožmiau. Viena iš pagrindinių kovos priemonių – viešumas. „Matomumas – tai revoliucinis veiksmas. Kai mes esame matomi, mes parodome, kad egzistuojame ir tas mūsų egzistavimas yra svarbus“, – yra pabrėžusi LGBTQ+ aktyvistė Laverne Cox.

LGBTQ+ bendruomenės matomumas padėjo pasiekti milžiniškų laimėjimų vienoje Baltijos valstybių – Estijoje. 2023 m. birželio 20 d. šalyje įteisinta santuokų lygybė, Estijos parlamentas (Riigikogu) priėmė įstatymą, leidžiantį tos pačios lyties asmenims sudaryti santuokas. Įstatymas įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.. Taip Estija tapo pirmąja buvusia Sovietų Sąjungos respublika, priėmusia šį sprendimą.

Buvusi Estijos prezidentė (2016–2021) Kersti Kaljulaid kritikavo politikus, besipriešinančius LGBTQ+ lygybei. „Aš nesuprantu vidaus reikalų ministro atvirai priešiško požiūrio į mūsų visuomenę. Kalbame apie mūsų pačių žmones – mūsų policininkus ir mokytojus, kūrybingus žmones ir statybininkus, mūsų kaimynus, bendradarbius, draugus. Svetimi, bet vis tiek mūsų žmonės“, – 2020 m. pareiškė ji.

Kersti Kaljulaid | Estijos prezidentūros nuotr.

Teigiamai apie LGBTQ+ bendruomenę yra pasisakę ir žymūs Lietuvos žmonės.

„Šeima ir Konstitucijos punktas, man atrodo, neprieštarauja tam, kad šeima būtų visokia. Mūsų parapijoje yra šeima, kur močiutė užaugino du vaikus, nes mama to padaryti negalėjo. Mane užaugino trys moterys, mačiau, kur brolis su seseria gyveno visą gyvenimą arba du broliai gyvena ir jie buvo laikomi šeima. Nežinau, kur yra sunkumas pavadinti du vyrus mylinčius arba dvi mylinčias moteris šeima“, – 2021 m. yra sakęs lietuvių kunigas, pranciškonas, buvęs antisovietinio pasipriešinimo dalyvis ir disidentas, publicistas Julius Sasnauskas.

Julius Sasnauskas | Seimo kanceliarijos/Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

Rasa Račienė – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė ir žinoma Lietuvos LGBTQ+ aktyvistė, įkvėpusi daugelį tėvų bei permąstyti savo požiūrį į LGBTQ+ bendruomenę, – skatina priimti savo neheteroseksualius vaikus.

Rasa Račienė | Seimo kanceliarijos nuotr.

„Vaikai tikrai nepasikeičia nuo to, ką jie myli. Jie netampa grėsme tradicinei šeimai, nes buvimas savimi suteikia paprasčiausią galimybę būti laimingu žmogumi“, – 2021 m. kalbėjo ji.

Šeštadienį minint Tarptautinę dieną prieš homofobija, bifobiją ir transfobija visuomenė turi progą apmąstyti, kad kova už LGBTQ+ teises reikalauja nuolatinių pastangų. LGBTQ+ bendruomenė pabrėžia, kad nors galima pasidžiaugti, jog jau pasiekta nemažai laimėjimų, bet problemos savaime neišsispręs be nuolatinio aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų atkaklaus darbo, ypač tokiose šalyse kaip Lietuva, kurioje teisinė bazė iki šiol nevisiškai užtikrina LGBTQ+ lygiateisiškumą.