Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Rasa Račienė sako, kad valstybės institucijos turėtų atkreipti dėmesį į šeimas, kuriose tėvai engia savo vaikus dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
 |
| „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ organizacijos narės Rasa Račienė ir Lina Plieniūtė | Apskrito stalo diskusijos apie LGBTQ+ Seime akimirka | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Tokią nuomonę tarybos Laisvės partijos frakcijai priklausanti politikė išsakė pirmadienį vykusioje diskusijoje Seime apie LGBTQ+ teises.
„Norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad mes turime didžiulę problemą. Ypatingai mes, tėvai, bendraudami su kitais tėvais, pastebime, kad <...> yra dar dalis šeimų, kurios nepriima savo vaikų ir tai yra iš tikrųjų didžiulė problema. Ir šitoj vietoj galima būtų tai žiūrėti per socialinės srities aspektą. Jeigu mes padedame šeimoms, kurios nesusitvarko neturėdamos pakankamai finansų ar dar kažko, tai tos šeimos, kurios negali priimti tų vaikų tokių, kurie yra gimę tokie, tai iš tikrųjų turėtų būti padedama valstybės toms šeimoms, kad nebūtų tie vaikai pirmiausia atstumti savo šeimose ir nereikėtų mums kelti labai daugybės klausimų tais aspektais, kuriuos, deja, tenka aptarti dabar“, – kalbėjo Rasa Račienė, kuri taip pat yra viena iš organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ steigėjų.
Šalies parlamente vykusioje diskusijoje „Ar saugu LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje? Įžvalgos ir perspektyvos“ pasisakė ir „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ narė Lina Plieniūtė.
LGBTQ+ teisių srityje dirbanti aktyvistė tikino, kad kalbant apie LGBTQ+ žmonių saugumą vaikai neišvengiamai tampa šios temos dalimi.
„Pirmas žingsnis, kur jie turėtų jaustis saugūs, yra savo šeimoje, savo namuose. Daug vaikų negali atsiskleisti savo tėvams. Pakalbi su vaikais apie tai, kokias traumas jie patiria, kiek pykčio išgyvena girdėdami savo tėvų homofobiškus, transfobiškus pasisakymus. Mes tie tėvai, kurie esame organizacijoje („Mamos už LGBTQ+ vaikus – jarmo.net), turime tikrą dovaną, kad mūsų vaikai išdrįso mums pasisakyti, o mes galime bent kažkiek prisidėti prie jų geresnio ir kokybiškesnio gyvenimo“, – teigė L. Plieniūtė.
Ji sakė, kad organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ nariai ir toliau neatsitraukdami padės LGBTQ+ vaikams.
„Mes būsime tas balsas tėvams padėti suprasti, kaip svarbu yra priimti savo vaiką, jį besąlygiškai mylėti ir stotis, imti jį už rankos ir vestis kartu, kad vaikas jaustųsi saugus“, – dėstė L. Plieniūtė.
LGBTIQ asmenų teisių agentūros FRA 2024 m. apklausos duomenimis, tik 16 proc. LGBTQ+ asmenų Lietuvoje dažnai ar visada atvirai kalba apie savo tapatybę, tuo metu šio rodiklio ES vidurkis siekia 47 proc.
LGBTQ+ organizacijos Lietuvoje pabrėžia, kad baimę kalbėti apie save Lietuvoje išgyvena ir LGBTQ+ vaikai.
Apie tai prabilo ir ilgametis Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko, skelbia lrt.lt
„Kadangi mokytojai de facto mini, kad tai (LGBTQ+ – jarmo.net) yra neigiama informacija, jie bijo apie tai kalbėti, nes tada įsijungia tėvai ir mokyklos jaučia tą spaudimą. Tai šitos nuostatos buvimas daro žalą mums visiems, o ypač – vaikams. Ir nepamirškite, kad tarp šitų vaikų yra ir LGBT vaikai – jie yra, <…> žmonės gimsta tokie. Ir jei nepalaikysime savo vaikų, ko tuomet esame verti?“ – 2023 m. rugsėjį klausė V. Simonko, kalbėdamas apie tuo metu galiojusį, o vėliau Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo straipsnį, faktiškai draudusį skleisti informaciją apie LGBTQ+ bendruomenę Lietuvoje.