Pirmą kartą per savo 13 metų istoriją, 2025 metų TGEU Trans teisių indeksas ir žemėlapis rodo nerimą keliančius pokyčius – translyčių asmenų žmogaus teisių pažeidimai visoje Europoje ir Centrinėje Azijoje akivaizdžiai nusveria pažangą.
 |
| DI vizualizacija |
„Trans Autonomija“
transautonomija@gmail.com
Anot TGEU vyresniosios tyrėjos Freya Watkins, TGEU surinkti „duomenys patvirtina tai, ką translyčiai žmonės sakė ir jautė. Jie rodo istoriškai mažą pažangą ir istoriškai aukštą stagnacijos lygį. 2025 m. mūsų žemėlapyje matėme daugiau nei dvigubai didesnį regresą nei pažangą. Tai pirmas kartas per 13 projekto metų, kai akivaizdžiai daugiau teisių buvo atimta nei įgyta.“
Šis regresas nėra tik apie sunkumus, su kuriais susiduria trans bendruomenės – jis susijęs ir su platesne demokratijos ir pamatinių teisių krize regione.
Koordinuotos kampanijos prieš trans žmones veikia kartu su antidemokratiniais judėjimais, kurstomais vietinių ir išorinių veikėjų – nuo Trumpą ir jo fašistinę pasaulio viziją palaikančių pasaulinių tinklų iki Kremliaus.
Translyčių asmenų, ypač tų, kurie dar labiau marginalizuojami dėl rasės, klasės, negalios, migracijos, ŽIV statuso ir kitų susijusių gyvenimo patirčių, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės agresyviai naikinamos. Pavyzdžiui, Sakartvele ir Vengrijoje, kur vyriausybės priėmė konstitucijos pataisas, nukreiptas prieš translyčius ir LGBTI asmenis, buvo panaikinta apsauga nuo diskriminacijos. Serbų Respublikoje (Bosnijoje) buvo panaikinta apsauga nuo neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos. Teisinis lyties pripažinimas Sakartvele dabar yra visiškai uždraustas, Baltarusijoje jis taikomas tik nenuosekliai, o Jungtinėje Karalystėje jam gresia pavojus po neseniai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo. 2025 m. vis dar tik viena Vidurinės Azijos šalis – Kazachstanas – užtikrina teisinį lytinės tapatybės pripažinimą.
Ten, kur matoma pažanga, ji buvo sporadiška ir neatspindėjo stiprios ar nuoseklios politinės paramos. Vokietija išsiskiria savo apsisprendimo teisę įtvirtinančiu įstatymu, kuris įsigaliojo praėjusį lapkritį, nors naujoji konservatorių vyriausybė pareiškė ketinanti jį peržiūrėti.
Svarbiausi teigiami metų pokyčiai susiję su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimais, kurie ne kartą patvirtino, kad translyčiai asmenys yra aiškiai saugomi pagal ES teisę.
Naujausiuose sprendimuose Teismas patvirtino:
- Teisinis lytinės tapatybės pripažinimas turi būti prieinamas be perteklinių reikalavimų (Deldits byla iš Vengrijos);
- ES šalys privalo pripažinti viena kitos lytinės tapatybės pripažinimo sprendimus (Mirin byla iš Rumunijos); ir
- Įlytinti kreipiniai, tokie kaip „Ponas“ arba „Ponia“, turi būti vartojami tik tada, kai tai yra griežtai būtina, apsaugant nebinarinius asmenis nuo diskriminacijos (Mousse byla iš Prancūzijos).
- Na, o Lietuvoje tuo tarpu – tiesiog stagnacija, nors Europos žmogaus teisių teismas dar 2007 m. įpareigojo Lietuvą priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, trans žmonėms vis dar menkai prieinamos (o kai kuriems – išvis neprieinamos) medicininės tranzicijos paslaugos, apsauga nuo diskriminacijos nėra įtvirtinta teisės aktuose, o trans žmonės kasdien susiduria su skirtingomis sisteminės ir asmeninės diskriminacijos formomis.
Kartu su TGEU, raginame Europos Sąjungą priimti ir aktyviai įgyvendinti tvirtą ES LGBTI strategiją, kurioje būtų aiškiai akcentuojamos marginalizuotų grupių – translyčių asmenų, nebaltaodžių, žmonių su negalia, interlyčių asmenų, prieglobsčio prašytojų, sekso paslaugų teikėjų ir ŽIV infekuotų asmenų – žmogaus teisės. Raginame vyriausybes ir žmogaus teisių judėjimus – nuo LGBTI iki platesnių feministinių, klimato teisingumo ir kitų judėjimų – prisijungti prie bendros kovos prieš transfobiją, homofobiją, bifobiją ir kitas sisteminės priespaudos ir diskriminacijos formas.