Lyčių balansas įmonių valdybose generuoja didesnę ekonominę naudą – tokias išvadas pateikia Europos lyčių lygybės institutas (EIGE). Tyrimų analizė atskleidžia, kad įvairovės užtikrinimas vadovaujamose pozicijose yra ne tik svarbus lyčių lygybės klausimas, bet ir ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas, o platesnis lyčių lygybės užtikrinimas galėtų atnešti trilijonus eurų ekonominės vertės.
 |
| Asociatyvi kaboompics.com nuotr. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, lygybe.lt
lygybe@lygybe.lt
Lietuvoje įsigaliojus Lyčių pusiausvyros valdybose direktyvai, įmonės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai jau pateikė pirmuosius duomenis apie lyčių balansą savo valdymo organuose. Informacija dar sisteminama, bet jau matyti, kad daugeliui įmonių teks pasitempti – moterų valdybose mažai.
Daugiau moterų – daugiau pelno
Tyrimai rodo, kad didesnės vertės, pelningumo ir inovatyvumo įmonių valdybos išsiskiria lyčių lygybe.
EIGE ekspertų skaičiavimais, lyčių balanso siekimas ne tik valdybose, bet ir kitose gyvenimo srityse, galėtų padidinti Europos Sąjungos BVP vienam gyventojui iki 9,6 proc. iki 2050 m., o tai prilygtų iki 3,15 trilijonų eurų ekonominei naudai.
Kiek jau pasiekėme?
- Naujausioje EIGE statistinėje apžvalgoje apie lyčių pusiausvyrą versle ir finansų sektoriuje analizuojamos naujausios pagrindinių sprendimų priėmėjų biržinėse įmonėse ir finansų institucijose ES veiklos tendencijos.Per pastarąjį dešimtmetį moterų atstovavimas didžiausių biržinių įmonių valdybose ES padidėjo – nuo 1 iš 5 iki 1 iš 3.
- 9 ES valstybės narės taiko teisiškai privalomas lyčių kvotas. Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Portugalija atitinka arba viršija Direktyvos numatytą 33 proc. ribą (2024 m. lapkričio duomenys).
- Didžiausia pažanga matoma tose šalyse, kurios per pastarąjį dešimtmetį ėmėsi veiksmų – įvedė kvotas ar taikė minkštąsias priemones, pvz., Airijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje.
- Nors verslo sektoriuje pastebimos teigiamos tendencijos, finansų institucijose moterų atstovavimas tebėra labai menkas tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.
- Visiems ES centriniams bankams vadovauja vyrai – išskyrus Ispaniją, kur duomenų rinkimo metu laikinai vadovavo moteris. Moterų dalis ES centrinių bankų valdybose – vos 3 iš 10.
- Austrijos, Rumunijos ir Slovakijos centrinių bankų valdybose – vien vyrai. 2024 m. birželio duomenimis, tik 2 iš 25 Europos Centrinio Banko valdybos narių buvo moterys – ši situacija nepasikeitė nuo 2013 m.
- Nors Europos investicijų banko valdyboje tik 4 iš 27 narių yra moterys, Europos investicijų fondo valdyboje lyčių pusiausvyra jau pasiekta.
Lietuva – viena iš nedaugelio
Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva galioja visoms ES narėms, tačiau šių metų sausį tik Lietuva ir dar 8 valstybės buvo visiškai perkėlusios šią direktyvą į savo nacionalinę teisę: Ispanija, Kroatija, Italija, Malta, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija.
Direktyva numato, kad iki 2026 m. birželio 30 d. įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turės sudaryti bent trečdalį – nuo 33 iki 49 proc. – narių. Tai paskatins įmones ne tik peržiūrėti savo atrankos procedūras, bet ir formuoti valdymo struktūras, kurios geriau atspindėtų visuomenės įvairovę.
Įvertinusi pateiktas ataskaitas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba viešai skelbs įmonių, kurioms pavyko pasiekti direktyvoje nustatytus tikslus, sąrašą. Tikslų nepasiekusioms įmonėms bus teikiamos rekomendacijos procesams gerinti, išskirtiniais atvejais – gali būti skiriamos baudos.