Po ilgos pertraukos Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį vėl ėmėsi baudžiamosios bylos, kurioje europarlamentaras Petras Gražulis kaltinamas LGBTQ+ asmenų žeminimu. Ši byla nagrinėjama beveik metus.
 |
| Petras Gražulis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak teismo atstovės spaudai Linos Nemeikaitės, planuojama pereiti prie baigiamųjų kalbų, kurių metu savo pozicijas išdėstys prokuroras, kaltinamasis, jo gynėjas bei kiti proceso dalyviai.
Procesas buvo laikinai sustabdytas, kai P. Gražulis 2023 m. liepą buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir įgijo teisinę neliečiamybę. Tačiau šių metų gegužės 6 d. Europos Parlamentas, reaguodamas į generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimąsi, nusprendė neliečiamybę panaikinti. Parlamentas nenustatė, kad teisėsaugos veiksmai prieš P. Gražulį galėtų būti politiškai motyvuoti.
Tai ne pirmas kartas, kai politiko neliečiamybė buvo panaikinta – 2023 m. lapkritį tai padarė Seimas, kai P. Gražulis dar ėjo Seimo nario pareigas.
Baudžiamoji byla teismui perduota 2023 m. gruodį. Joje P. Gražuliui pateikti kaltinimai dėl galimo LGBTQ+ bendruomenės narių įžeidinėjimo 2022 m. gegužės 26 d., Seimo rūmuose, po diskusijos apie civilinės sąjungos įteisinimą. Įvykį tiesiogiai fiksavo televizijos kameros.
Teigiama, kad tuomet politikas viešai vartojo įžeidžiančias formuluotes, kuriomis, prokuratūros vertinimu, reiškė neapykantą LGBTQ+ asmenims dėl jų seksualinės orientacijos. Šios aplinkybės vertinamos kaip galimai nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
Pagal šį straipsnį, už viešą niekinimą ar kurstymą diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos ar kitų požymių gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Gegužės mėnesį vykusiame teismo posėdyje P. Gražulis davė parodymus ir kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad savo pasisakymais išreiškė religinę poziciją ir citavo Šventąjį Raštą, o ne tyčiojosi iš konkrečios žmonių grupės.