Opozicijoje esančio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji ketina pateikti abortų draudimą Seime, vadindama tai „šimtaprocentiniu vertybinių audrų kurstymu“.
 |
| Rita Tamašunienė | Teisingumo ministerijos nuotr. |
.png)
„Lietuvos socialdemokratai su savo koaliciniais partneriais toliau žengia į rytojaus retrogradą: jie vis tiek mėgins politizuoti LRT, bandys sudaryti sąlygas dar didesniems grynųjų pinigų suvaikščiojimams iš vienos kišenės ir kitą, o gražiausia, kad ištrauks jau daug metų, net prie valstiečių daugumos, beveik negirdėtą dalyką – faktinį abortų draudimą“, – V. Čmilytė-Nielsen cituojama Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime žiniasklaidai.
Kaip teigiama pranešime, socialdemokratams pernai pateikus šiuolaikišką Reprodukcinės sveikatos įstatymą, valstiečiai-krikščionys žada ištraukti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą.
Tokį projektą 2005 m. balandžio 20 d. registravo Waldemaro Tomaszewskio politinė partija. Politiko bendražygiai parlamente atnaujintą įstatymo projektą perregistravo ir 2013 m. kovo 10 d.
Nei 2005, nei 2013 m. abortų draudimo Lietuvoje įvesti nepavyko, tačiau, anot liberalų, dabartiniai kairiųjų socialdemokratų partneriai Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija tikisi, kad trečias kartas nemeluoja – tą patį projektą norima įtraukti į Seimo pavasario darbų programą.
„Pagal tokį įstatymą panaikinama moters teisė į savo kūną, nes nėštumas galėtų būti nutraukiamas tik gresiant moters gyvybei ar sveikatai arba kilus pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų. Ką gi, šitaip baidęsi dešiniųjų kadencijos pradžioje, kairieji prisiprašė ultradešiniųjų. Kad tik jie, perfrazuojant Seimo Pirmininką Juozą Oleką, duotų daugiau balsų įgyvendinti socialdemokratų rinkimų programą!“ – stebisi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduoja Edita Rudelienė.
Už nėštumo nutraukimą moters apsisprendimu grėstų įkalinimu iki trejų metų.
Jarmo.net primena, kad 2025 m. gegužę Seimas po pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymui, numatančiam, kad moteris galėtų apsispręsti nutraukti nėštumą ir ši paslauga turėtų būti teikiama nemokamai. Įstatymą pateikė Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Už Reprodukcinės sveikatos įstatymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 44, dar 10 Seimo narių susilaikė.
Teisingumo ministrė, valstiečių-krikščionių frakcijos atstovė Rita Tamašunienė įstatymui prieštaravo, teigdama, kad moterys už abortus turėtų susimokėti pačios, nes joms reikėtų prisiimti atsakomybę. Politikė taip pat prieštaravo konrtaceptinių priemonių finansavimui.
Kol kas abortų klausimas reglamentuojamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.