Balandis pasaulyje minimas kaip seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Lietuvoje vyks renginiai, skirti kelti specialistų gebėjimus padėti nukentėjusiems žmonėms, taip pat diskusijos apie tai, kaip šalyje turėtų būti keičiamas seksualinio smurtas reglamentavimas.
 |
| Rugilė Butkevičiūtė | Džojos Gundos Barysaitės/LRS nuotr. |
.png )
Specialistai pastebi, kad nepaisant gerėjančios situacijos, kasmet Lietuvoje pradedami apie 300 ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio smurto prieš suaugusiuos ir vaikus. Pagalbą teikiančios specialistės sako, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, apie 80 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipia.
Seksualinio smurto reguliavimas Lietuvoje yra pasenęs ir nugalina kreiptis. Seksualinis priekabiavimas viešose vietose vis dar nėra nusikaltimas, o seksualiniu priekabiavimu darbe laikomas tik toks priekabiavimas, kai priekabiauja pavaldumo santykiu susieti žmones. Jei priekabiauja kolega, tai priekabiavimu nelaikoma. Vaikų viliojimas internete Lietuvoje nėra tinkamai reglamentuotas ir leidžia prie vaikų priekabiaujantiems asmenims išvengti bausmės“, – teisinio reguliavimo spragas vardija Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
 |
| Jūratė Juškaitė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
Žmogaus teisių ekspertė taip pat primena, kad šiuo metu galiojantis Baudžiamasis kodeksas seksualinį smurtą prieš moteris ar mergaites laiko rimtesniu nusikaltimu bei seksualinį smurtą prieš vyrus ar berniukus. Taip pat seksualinio smurto reguliavimas vis dar paremtas prievartos, o ne laisvos valios modeliu: nukentėjusieji privalo įrodyti, kad priešinosi.
„Patyrus seksualinę traumą, kūnas dažnai reaguoja sustingimu – ne kova ar bėgimu. Tai natūralu, tačiau vėliau virsta kaltės jausmu, gėda ir abejonėmis: „kodėl nieko nedariau?" Trauma atmintyje neišsisaugo kaip nuoseklus pasakojimas – prisiminimai būna padriki, kūnas reaguoja, o žodžių kartais tiesiog nėra.
Todėl taip svarbu prabilti. Pokalbis su tuo, kuo pasitiki, padeda sudėti patirtį į istoriją, suteikti jai prasmę ir susigrąžinti kontrolės jausmą. Nuoširdus atsivėrimas grąžina atsakomybę ten, kur ji priklauso – smurtautojui“, – sako psichologė Dalia Puidokienė, centro „Prabilk“ ir nevyriausybinės organizacijos „Veda vidus“ vadovė, kuri daugiau nei dvidešimt metų teikia pagalbą smurtą patyrusiems žmonėms.
 |
| Dr. Dalia Puidokienė | Asmeninio albumo nuotr. |
Visą balandžio mėnesį Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras Prabilk centras rengs mokymus Alytaus miesto, Lazdijų, Varėnos, Panevėžio, Molėtų, Utenos, Jonavos ir Anykščių rajono savivaldybių specialistams (-ėms), teikiantiems pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto. Planuojama, kad juose dalyvaus daugiau nei 100 specialistų. „Nepatogaus kino klasė“ platforma rengs seminarą mokytojams, jaunimo darbuotojams, švietimo pagalbos specialistams ir edukatoriams.
Balandį nevyriausybinės organizacijos savo paskyrose socialiniuose tinkluose taip pat dalinsis informacija apie seksualinį smurtą, ragins nukentėjusiuosius kreiptis pagalbos bei kalbės apie būtinybę tobulinti teisinį reguliavimą, kuris padėtų nukentėjusiems prabilti bei nubausti smurtautojus. Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus kabinami plakatai, raginantys kreiptis pagalbos.
Prie iniciatyvos prisijungė būrys nevyriausybinių organizacijų - menų agentūra „Artscape“, Atviros Lietuvos fondas, Lygių galimybių plėtros centras, Įvairovės edukacijos namai, Fondas „Frida“, Lietuvos negalios organizacijų forumas, „Stebėk teises“, „Veda Vidus“, „Ribologija“, Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų teisių asociacija, Moterų teisių informacijos centras ir kt.
Jei patyrėte seksualinį smurtą, trauma neturi galiojimo laiko. Prabilkite, kreipkitės į Nacionalinį informacijos apie seksualinį smurtą centrą „Prabilk“. Nemokama, konfidenciali pagalba darbo dienomis nuo 13:00 iki 17:00 val. teikiama telefonu +370 661 69 990 arba pokalbiais internetu (angl. chat)