Homofobiškas Kėdainių r. mokytojos komentaras atvėrė skaudžią Lietuvos mokyklų problemą

Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos mokytojai socialiniuose tinkluose viešai pareiškus, kad LGBTQ+ asmenys yra išsigimėliai ir gamtos klaida, ugdymo įstaigos vadovas Ramūnas Zigmantavičius žada su pedagoge pasikalbėti. Tačiau ši situacija atskleidžia ne tik vienos provincijos mokytojos požiūrį į LGBTQ+ asmenis, tarp kurių gali būti ir jos mokinių, tačiau ir ne itin kokią ugdymo įstaigų padėtį visoje Lietuvoje. Vien Klaipėdoje atlikta apklausa, paskelbta šiais metais, parodė, kad net 12,8 proc. mokinių teigia, jog mokytojai tampa seksualinių patyčių iniciatoriais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo išeitį - tobulinti lytinio švietimo, apimančio ir LGBTQ+ temą, programą. 

Toks Kėdainių rajono mokytojos komentaras tik dar kartą pademonstruoja liūdną realybę - mokiniai negali jaustis saugūs, kai juos moko homofobiški mokytojai | Jarmo.net koliažas



jarmo.net

redakcija@jarmo.net


Kištis nenori, bet pasikalbėti žada

Pirmadienį paklaustas, kaip galėtų apibūdinti LGBTQ+ mokinių padėtį savo vadovaujamoje gimnazijoje, portalui jarmo.net R. Zigmantavičius sakė: „Tai žinokit, kad nieko negaliu pasakyti, nes jokių žinių neturiu apie tai". 

Komentuodamas gimnazijos mokytojos išsakytus įžeidimus apie LGBTQ+ asmenis, mokyklos direktorius sakė, kad kol kas negali vertinti pasisakymo turinio, nes esą tai - asmens nuomonė. „Kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę, bet jeigu tai ką nors įžeidžia, tai yra tam tikros procedūros, taip, sakyčiau, ko gero", - sakė R. Zigmantavičius. 

Nors žmogus laisvas reikšti savo nuomonę (jeigu nekursto neapykantos), pedagogai privalo laikytis Pedagogų etikos kodekso, pagal kurį turi veikti atsakingai socialiniuose tinkluose, o taip pat ir pripažinti žmogaus teises. 

Gimnazijos direktorius teigė, kad mokytojos komentarą jam jau atsiuntė kiti asmenys. „Bet aš ten kištis tikrai nematau prasmės, mes negalime susitikti dėl karantino. Galbūt asmeniškai aš galėčiau pasikalbėti. <...> Bet čia jau ateity". 

Mokykla | Asociatyvi Feliphe Schiarolli/Unsplash nuotr.


Švietimą temdo homofobija

Apie tai, su kuo susiduria mokiniai mūsų šalies mokyklose, jau rašėme publikacijoje „Lietuvos LGBTQ+ mokiniai jaučiasi palikti vieni, bet yra viena išeitis". 

Įbauginti tiek mokytojų, tiek bendraklasių homofobiškų pasisakymų, dažnas slepiasi. LGBTQ+ temą gaubia nežinomybė. 

Ją prasklaidyti galėtų švietimas. 

Mokyklai draudžiama skatinti nepasitenkinimą savo lytine orientacija

2018 metais atliktame „Diversity Development Group" tyrime mokiniai teigė, kad nors mokykloje buvo rengiamos lytiškumo ugdymo pamokos, jos nebuvo nei reguliarios, nei profesionalios (kalbama tik apie kūno sandarą, vyro ir moters kūnų organus, fiziologinius skirtumus). Mokiniai teigė, kad net skatinami lyčių stereotipai - kaip turi elgtis vyrai, o kaip - moterys.

„ŠMSM yra susipažinusi su 2018 m. atlikto tyrimo medžiaga. Ministerija taip pat remiasi mokyklų išorinio vertinimo duomenimis ir analizuoja kiekvienos mokyklos ugdymo kokybę. O į mokyklų veiklos kokybės vertinimo rodiklius yra įtraukti ir rodikliai, atspindintys Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos siekinius (mokinių pasiekimus)", - portalui jarmo.net komentavo ŠMSM Komunikacijos skyriaus atstovai. 

Asociatyvi Jono Valaičio/jarmo.net nuotr.


Anot jų, mokykloje už ugdymo turinį yra atsakingas mokyklos vadovas. „Labai svarbu, kad mokykla įsivertintų, koks vietos bendruomenės socialinis kontekstas, kokios problemos, kokios temos aktualios būtent jos mokiniams, ir atsižvelgusi į tai, susitartų dėl tik tai mokyklai priimtiniausio programos įgyvendinimo modelio, būdų, neprieštaraujančių programos nuostatoms. Be to, mokytojas ar kitas ugdymo specialistas, atsakingas už Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą, lytiškumo ugdymo turinį turi derinti su švietimo pagalbos specialistais.

Nėra vieno unifikuoto modelio, kaip mokykla turėtų įgyvendinti šią programą. Kiekviena mokykla, atsižvelgusi į savo mokyklos kontekstą, nusimato jos įgyvendinimo variantus ir užfiksuoja mokyklos ugdymo plane.

Mokykla (įskaitant ir mokykloje dirbantį visuomenės sveikatos specialistą) turi susipažinti ir kritiškai įvertinti lektorių, kuriuos kviečiasi, pranešimų medžiagą, išsiaiškinti, kad nebūtų pažeidžiami programos įgyvendinimo principai ir uždaviniai. Programos 20 punkte yra nustatyta, kas draudžiama dėstyti, ir to privaloma laikytis.

Programoje nustatyta, kad vienas iš pagrindinių mokinių ugdymo principų - pagarba žmogui ir lyčių lygiavertiškumas. 20.8. programos punktas draudžia diskriminuoti asmenį dėl jo, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) šeiminio ar kitokio statuso, lytinės orientacijos ir / ar jos nepriėmimo, lytinės tapatybės, nėštumo nutraukimo. 20.9. punktas draudžia skatinti nepasitenkinimą savo kūnu, išvaizda ar lytine orientacija", - sakoma Ministerijos komentare. 

Be to, pažymima, kad dabar parengtas naujas programos projektas „Ji bus ne atskira, bet integruota programa. Didelė dalis Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos yra integruota į atnaujintų Dorinio ugdymo, Gamtamokslinio ugdymo, Socialinio ugdymo, Informatikos, Pilietiškumo ugdymo krypties dalykų bendrųjų programų projektus", - teigė Ministerijos atstovai.
Naujesnė Senesni