Lietuvos moksleiviams yra svarbūs klausimai, susiję su lytiniu brendimu, tačiau tai išlieka nepatogia tema tiek mokiniams, tiek mokytojams, ketvirtadienį surengtoje Įvairovės ir edukacijos namų diskusijoje kalbėjo Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė. Tuo metu ugdymo psichologė Alina Martinukė-Vorobej akcentavo, kad mokytojai susiduria su baimėmis kalbėti tam tikromis temomis, nes tam priešinasi tėvai. Viešojoje erdvėje neretai tenka išgirsti, kad yra griaunamos „tradicinės šeimos vertybės", diegiama „LGBT ideologija". Šie mitai kiršina visuomenę ir skatina baimę, o kartu - ir pasipriešinimą.
 |
| Lytiškumo ugdymas - aktuali moksleiviams tema, deja, šioje srityje susiduriama su problemomis: apie tam tikras temas vengiama kalbėti | Asociatyvi Sharon McCutcheon/Unsplash nuotr. |
Andželika Bytautaitė
jarmo.net žurnalistė
Psichologė A. Martinukė-Vorobej sakė: „Kartais lytiškumo ugdymas tapatinamas su rengimu tradicinei šeimai, kuri kuriama per santuoką tarp vyro ir moters. Tai toli gražu yra ne apie tai. Mokslu grįstas ir amžiui pritaikytas lytiškumo ugdymas yra apie gebėjimą gerbti žmones, apie gebėjimą priimti įvairovę ir suprasti, kad visi mes esame vertingi ir visų mūsų santykiai lygiai vienodai vertingi, jeigu jie grįsti atsakomybe vienas prieš kitą, įsipareigojimais, pagarba ir panašiai".
Lytiškumo ugdymo specialistė Lina Januškevičiūtė teigia, kad viešojoje erdvėje lytiškumo ugdymą gaubia gausybė mitų. Pavyzdžiui, dalis žmonių mano, kad jeigu bus kalbama lytiškumo temomis, esą bus skatinami lytiniai santykiai. Tačiau tai - ne tiesa.
„Lytiškumo ugdymo susitikimuose su jaunais žmonėmis vyksta tai, kad mes kuriame jaukią ir saugią erdvę, kurioje galime diskutuoti šia tema", - sakė ji ir pabrėžė, kad tokių pamokų metu mokoma, kaip priimti savo kūną, suvokti, kam žmogus yra pasiruošęs, o kam - ne.
Anot L. Januškevičiūtės, sakoma, kad lytiškumo ugdymas griauna vertybes. „Aš manau visiškai kitaip. Vertybės, tokios, kokios kaip priėmimas, pagarba, sveiki santykiai, saugumas - tai vienos svarbiausių, kurias mes ugdome", - sakė lytiškumo ugdymo specialistė.
 |
| Bantersnaps/Unsplash nuotr. |
„Iš moksleivių girdime, kad mokyklose nėra kokybiškai integruojama sveikatos lytiškumo ugdymo rengimo šeimai programa", - sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė K. Pralgauskytė.
Mergina dėstė, kad moksleiviai neretai informacijos ieško internete.
„Bet puikiai suprantame, kad ne visa informacija internete yra tikslinga ir kokybiška", - konstatavo K. Pralgauskytė.
Kita svarbi tema, anot jos, yra emocinė sveikata, ypač pastaruoju laiku, pasaulyje vyraujant COVID-19 sukeltai pandemijai.
„Yra vienetai mokyklų, kurios užtikrina kokybišką lytiškumo ugdymą", - apgailestavo K. Pralgauskytė.
 |
| Mokiniai informacijos kartais ieško interneteAsociatyvi John Schnobrich/Unsplash nuotr. |
Sprendimus turi priimti patys
Kas yra mokslu grįstas visuminis lytiškumo ugdymas?
„Jeigu mes remtumėmės ne tik sveikatos lytiškumo ugdymo rengimo šeimai programa, bet ir tarptautinėmis rekomendacijomis, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija, tai iš esmės tas visuminis, mokslu grįstas, amžiui pritaikytas lytiškumo ugdymas yra nuoseklus asmens ugdymas, kuris pritaikytas būtent pagal amžių, kuris atspindi šio laikmečio aktualijas, vadinasi, pritaikytas šiam laikmečiui, ir kuris yra dinamiškas, keičiasi kartu su laiku bei jaunais žmonėmis, kurie gyvena tame laikmetyje. Tai yra apimantis asmens raidą ir lyties tapatumo suvokimą (ugdymas, - jarmo.net)", - diskusijoje kalbėjo lytiškumo ugdymo specialistė L. Januškevičiūtė.
 |
| L. Januškevičiūtė | Asmeninio archyvo nuotr. |
Anot jos, svarbu be išankstinių nuostatų pateikti informaciją, susijusią su jauno vaiko ir žmogaus emocine raida, reprodukcinės sveikatos užtikrinimu, lytine elgsena.
L. Januškevičiūtė aiškino, kad tinkamas lytiškumo ugdymas įgalina jaunus žmones priimti atsakingus ir saugius, apgalvotus sprendimus. „Vadinasi, ne tai, kad mes pasakome, kaip turėtų būti, bet tai yra pateikiama informacija, pagal kurią jauni žmonės patys gali priimti sprendimus, kurie formuoja juos kaip asmenybes", - aiškino L. Januškevičiūtė.
Lemia savivertę
Ugdymo psichologė, Šeimų asociacijos atstovė ir mama A. Martinkutė-Vorobej teigė, kad lytiškumo ugdymas neapima vien tik parengimo lytiniam gyvenimui.
„Tai yra apie asmenybės stiprinimą, savivertę, pasitikėjimą savimi", - teigė psichologė.
 |
| Asociatyvi Jorge Dominguez/Unsplash nuotr. |
A. Martinkutė-Vorobej akcentavo, kad lytiškumo ugdymo metu vaikas turėtų mokytis atpažinti savo poreikius, emocijas, tai, kas svarbu jam ir kitiems. Anot Šeimų asociacijos atstovės, svarbu ugdyti pagarbą kitiems žmonėms.
Ji dėstė, kad tėvai ne visuomet sugeba perteikti informaciją, susijusią su lytiškumo ugdymu, nes patys galėjo nebūti ugdomi tinkamai. Todėl svarbu taikyti visuminę lytiškumo ugdymo programą mokyklose, nes vaikai turi teisę į kokybišką ugdymą.
A. Martinkutė-Vorobej aiškino, kad metas nubrėžti aiškias ribas, kas yra lytiškumo ugdymas, kad mokytojai žinotų, kokiomis temomis reikėtų kalbėti ir nebijotų to daryti.
„Jeigu būtų susitarimas iš viršaus, nacionaliniu lygmeniu, tai yra švietimo skyriai sutartų ir mokyklos vadovybė nuspręstų, kad standartai labai aiškūs, tai ir mokytojas jaustųsi saugesnis rinkdamasis medžiagą, kalbėdamas pamokų metu nepatogiomis temomis", - sakė A. Martinkutė-Vorobej.