Buvai tas, kuris skleidei meilę, kad galėčiau ją skleisti kitiems

„Parašyk jam laišką. Pagalvok, ką jauti. Ką norėtum jam pasakyti", - raminančiu balsu ištarė psichologė  skaisčiai nušviestame, saulė spindulių dryžiais nudažytame kabinete, kai šniurkšdamas nosį į šluostę pasakojau apie Tavo netektį. Už lango girdėjosi vaikų, krykštaujančių fontane, džiaugsmas. Jis buvo kupinas gyvybės.

Asmeninio albumo nuotr.

Jonas Valaitis, jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Taigi, rašau Tau šį laišką. 

Noriu, kad žinotum, jog Tu buvai man daugiau nei paprastas katinas. Buvai būtybė, kuri miegojo šalia ir šildė šaltais žiemos vakarais, ir buvai tas, kuris šildė ne tik kūną, bet ir sielą. Murkdamas ramindavai mane tarytum guosdamas, kad viskas šiame pasaulyje bus gerai. Kad mes nepasmerkti. Kad mano kova už kiekvieno žmogaus lygiateisiškumą nenueis veltu. Tu buvai mano įkvėpėjas. Tad Tavo garbei, Tau dar gyvam esant, pavadinau šį žmogaus teisių portalą Jarmo vardu, nes toks Tau buvo išrinktas paties likimo. 

Jarmo



Tavęs neliko, bet pasauliui vis tiek reikėjo meilės ir šilumos, kurią kažkada tu man skleidei, o dabar aš jaučiuosi norintis ją skleisti kitiems. Tiems, kuriems jos trūksta. 

Ačiū, mielasis, kad nepalikdavai manęs naktimis, kai narpliodavau sudėtingas LGBTQ+ teisių temas, rengdavau ir analizuodavau žmogaus teisių situaciją, surašydavau į tekstus atliktus mėnesio apimties tyrimus. Tomis akimirkomis tu šildydavai mane miegodamas ant kelių, o aš skrebendavau klaviatūrą (vieną jau teko pakeisti).

 

Galbūt jautei, kad vyksta kažkas svarbaus ir norėjai tame dalyvauti, o gal tiesiog siekei, kad nejausčiau streso, kuris aplanko kiekvieną savo darbą nuoširdžiai dirbantį žurnalistą, neskaičiuojantį nei jėgų, nei laiko, nes už tiesą, laisvę, pagarbą, lygybę ir meilę reikia kovoti visada. 

Jarmo



Šis LGBTQ+ teisių portalas, mielasis, yra Tavo palikimas man.

Bet, žinai, Jarmo, o aš labiausiai pasiilgstu tų mūsų vakarų kartu, kai žiūrėdavome į lyjančią pievą. Tu nebijodavai griaustino. Tu į jį žvelgdavai jaudulio kupinomis akimis. Tikriausiai buvai tas katinėlis, kuris įkvėpdavo mane drąsos žvelgti į sunkumus lyg į tuos baisius žaibus - su smalsumu ir drąsa. 

Aš viliuosi, kad šis portalas, kurį puošia Tavo vardas, išlaikys pagarbos, lygybės ir tiesos vertybes. Bet svarbiausia iš jų bus meilė. Ta, kurią Tu davei man, kad aš ją sugebėčiau skleisti kitiems, net tada, kai jos manyje nelikdavo. Tu pripildydavai mane jėgų ir šilumos. Ačiū tau už tai, mielas Jarmo. 

Lik sveikas amžinuose pataluose. Visada liksi mano širdyje. Joje iki šiol skamba Tavo murkimas. 
Naujesnė Senesni