Tais laikais, kai dar vadino save „buvusia“ lesbiete, Yvette Cantu Schneider aktyviai dirbo JAV Šeimos tyrimų taryboje (angl. Family Research Council, FRC) – lobistinėje protestantų fundamentalistų organizacijoje, siekiančioje teisės aktuose įtvirtinti vadinamąsias „tradicines“ šeimos vertybes ir kovojančioje prieš pornografiją, embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus, abortą, skyrybas ir LGBT teises (įskaitant kovos su diskriminaciją teisės aktus, vienos lyties civilines sąjungas ir galimybę įsivaikinti).
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Jūratė Griškėnaitė
vertėja
Į FRC moteris atėjo iš „Exodus International“ – vienos didžiausių krikščioniškų organizacijų „buvusiems“ gėjams ir lesbietėms, siekusiems atsisakyti „nuodėmingo gyvenimo būdo“ ir taikiusios vadinamąją konversijos terapiją.
„Exodus International“ į politiką įsitraukė nuo 2003 m., kai organizacijos vadovai prisijungė prie religinės dešinės pakraipos politikų ir suteikė jiems naujos jėgos – „buvusių“ gėjų ir lesbiečių balsą kovoje prieš LGBT teises.
 |
| Yvette Cantu Schneider | „Facebook" nuotr. |
Tuometinis prezidentas respublikonas G. W. Bušas sakė, kad „moters ir vyro santuoka yra idealas, o prezidento darbas yra kreipti politiką link idealo“. Organizacija „Exodus International“ metė visas pastangas kovai su vienos lyties asmenų santuoka, kurią vertino kaip egzistencinę grėsmę, iš pamatų pakertančią šios organizacijos įsitikinimus ir veiklos tikslus.
Taip homoseksualūs žmonės buvo įkinkyti į kovą prieš homoseksualius žmones.
Yvette Cantu Schneider nuo pat savo veiklos pradžios organizacijoje 2008 m. aktyviai įsitraukė į kovą dėl „Prop 8“ – Kalifornijos valstijos Konstitucijos pataisos dėl santuokos apibrėžimo susiaurinimo iki vyro ir moters sąjungos.
Ji kalbėjo bažnyčioms skirtuose renginiuose, kuriuose išsakydavo poziciją apie lyčių papildomumą ir santuokos prokreacinę paskirtį. Argumentuodama ji naudodavo „slidžios nuokalnės“ taktiką, pvz., sakydama, kad jei dabar bus leista tuoktis dviem vyrams ir dviem moterims, tai vėliau bus privaloma leisti santuokas tarp „pedofilų ir šešiamečių,... motinų ir sūnų, seserų ir brolių“, taip efektyviai išnaudodama žmonių baimes, kad patrauktų abejojančiuosius į savo pusę.
 |
| Yvette Cantu Schneider kalbėjo bažnyčioms skirtuose renginiuoseAsociatyvi NeONBRAND/Unsplash nuotr. |
Manoma, kad būtent tokios pastangos, mobilizavusios konservatyviuosius krikščionis, lėmė vienalytes santuokas draudžiančios pataisos priėmimą, kuris buvo paskelbtas antikonstituciniu tik 2010 m., nors sprendimas įsigaliojo tik 2013 m., po apeliacijų, kurios nukeliavo iki JAV Aukščiausiojo Teismo.
LBGTQI+ teisės išlieka esmine dedamąja dabartinėje kovoje su taip vadinama „genderizmo ideologija“, kuri visai neseniai pasiekė Lietuvą.
Anot politinės ekonomijos kritiko dr. Tannerio Mirrleeso (Kanada) visas šis „kultūrinis karas“ su „globalizmu“, „genderizmo ideologija“, „kultūriniu marksizmu“ ir pan. tėra tušti epitetai – politiniai instrumentai, naudojami siekiant kurstyti neapykantą tarp skirtingų visuomenės grupių ir nukreipti potencialius rinkėjus prieš progresyvias, liberalias arba kairiosios pakraipos idėjas ir vertybes.
 |
| Sociologė dr. doc. Debora Messenberg | „Twitter" nuotr. |
Sociologė dr. doc. Debora Messenberg (Brazilija) teigia, kad šios priemonės naudojamos priklausomai nuo puolamo taikinio, kuriuo gali tapti ir partijos, ir organizacijos, ir tam tikros visuomenės grupės, pvz. „komunistai, juodaodžiai, gėjai, feministės ir visi kiti“, turintys skirtingą nuomonę.
Sociologė dr. Cynthia Lins Hamlin (Brazilija) mano, kad nors visi šie instrumentai neatlaiko teorinės ir patirtinės kritikos, jie sukonstruoti savaip perkuriant akademinės visuomenės išvystytas idėjas, pvz., „genderizmo ideologija“ ir „genderizmo teorija“ tėra iškraipytos feministinės, socialinės lyties ir queer teorijos.
Šia prasme tiesiog susidūrėme su alternatyvių žinių ir tiesos kūrimu, visiškai nuneigiant tikrąsias prasmes. Tokiu būdu konstruojama „šiaudinė baidyklė“ – diskusijoje naudojama dezinformacija, kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja kritikuojamą poziciją, siekiant padaryti priešingos pusės teiginius mažiau atsparius kritikai, todėl užsipuolama klaidinga interpretacija, o ne tikroji išsakytoji poziciją.
Nors manipuliacijos rūbas šiek tiek kitoks, panašu, kad tikslas išliko tas pats – mobilizuoti neaktyvius rinkėjus ir pelnyti jų palankumą spustelėjus skaudamus taškus. Religija tokiais atvejais vaidina svarbų vaidmenį, ypač kai žmonės įtikinami bažnyčios išlikimui kilusiomis grėsmėmis, kurios esą kyla dėl tam tikrų žmogaus teisių ir jų reikalaujančių grupių.
Lietuvoje kovotojai su „genderizmo ideologija“ siekia teisinio lyčių papildomumu grindžiamos prigimtinės santuokos pripažinimo pagal Romos katalikų bažnyčios įsitikinimus, įtvirtintus katekizme, o tuo pačiu ginklu kerta ne tik homoseksualių žmonių siekiui įteisinti civilines sąjungas, bet ir moterų bei visų LGBTQI+ žmonių teisėms.
2019 m. Šventojo Sosto Katalikiškojo švietimo kongregacijos išleistame dokumente „Jis sukūrė juos kaip vyrą ir moterį“ atmetama translyčių žmonių teisė spręsti dėl savo lyties, liekant prie pozicijos, kad lytis apsprendžiama žmogui gimus. Taip pat argumentuojama, kad keičiant su lytimi susijusias normas kyla grėsmė šeimai, valstybei ir katalikų tikėjimui ir dar kartą patvirtinama lyčių papildomumo idėja.
Nors „Exodus International“ veiklą baigė 2013 m., po organizacijos vadovo atsiprašymo dėl LBGT žmonėms sukeltos judėjimo žalos, JAV veikia ir kuriasi kitos tokio pobūdžio organizacijos. Kova su naujosiomis „šiaudinėmis baidyklėmis“ dar tik prasideda ir ji nebus lengva pasaulyje, kuriame alternatyvios žinios įgyja vis didesnį svorį.