Lietuvos LGBTQ+ jaunimas nori, kad „gėjų propagandos" įstatymas būtų panaikintas: laukiama EŽTT sprendimo

Žmogaus teisių aktyvistai Lietuvoje teigia, kad šalyje galiojantis įstatymas, draudžiantis skelbti informaciją, kuria tariamai niekinamos tradicinės šeimos vertybėms, varžo žodžio laisvę ir įteisina homofobiją, rašo news.trust.org

Kalbėti apie homoseksualumą su jaunesniu nei 18-kos metų asmeniu gali būti laikoma pažeidimu | Asociatyvi jarmo.net nuotr.

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Šiais metais Vengriją pasmerkė daugybė Europos Sąjungos valstybių, mat šioje šalyje buvo uždrausta jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims rodyti turinį, kuris Vengrijos valdžios suvokiamu yra skatinantis homoseksualumą arba lyties pasikeitimą. Nuo 2013 metų galiojantis Rusijos „gėjų propagandos“ įstatymas nuolat patenka į tarptautinių leidinių antraštes.

Tačiau nereikia pamiršti, kad panašus įstatymas galioja ir Lietuvoje - XXI amžiaus Europos Sąjungos šalyje, kurios politikai viešai deklaruoja įvairias vertybes.

LGBTQ+ žmonių istorijos liudija, kad juos šis įstatymas slegia.

Štai nuolat girdėdavęs homofobiškas patyčias ir užgauliojimus paauglystėje, šiaurės Lietuvoje esančiame provincijos mieste augęs Rimas Prokopovičius retai išgirsdavo ką nors teigiamo apie homoseksualius asmenis.

Rimas Prokopovičius | Universiteto LGBT+ grupės nuotr.


Nuo 2009-ųjų įsigaliojusi nuostata Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numato, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro ta informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata".

Kaip ir daugelis jaunų LGBTQ+ žmonių Lietuvoje, R. Prokopovičius kritikuoja šį „gėjų propagandos“ įstatymą.

Nors minėta nuostata netaikoma dažnai, tačiau LGBTQ+ teisių gynėjai pastebi, kad Lietuvoje ji tarytum įteisina homofobišką požiūrį, gali riboti žodžio laisvę ir net kišti koją kovoje už tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės įteisinimą.

„Labai norėčiau, kad įstatymas būtų panaikintas. Galvodamas apie savo vaikystę susimąstau, kad buvo be galo sunku gyventi su tėvais, kurie manęs nepriėmė, o tuomet eiti į netolerantišką mokyklą", - teigė 21-erių metų jaunuolis.

Molekulinę biologiją studijuojantis R. Prokopovičius teigė neretai sulaukdavęs patyčių dėl savo seksualinės orientacijos. Tačiau paramos nepilnamečiams asmenims išreikšti Lietuvoje bent oficialiai negalima. Mat gali būti apkaltintas „gėjų propaganda", esą kalbėti su jaunesniais nei 18-kos metų asmenimis apie homoseksualumą - tai kone tas pats, kas skatinti jį tapti homoseksualiu. Ko gero, taip manė įstatymų leidėjai, priėmę minėtą homofobišką nuostatą.

„Šis įstatymas varžo žodžio laisvę“, – kalbėjo JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas.

Robert Gilchrist | JAV ambasados Vilniuje nuotr.  


LGBTQ+ teisių organizacijos Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkė Simona Padegimaitė papasakojo apie vaikišką pasakų knygą „Gintarinė širdis“, kurioje aprašoma tos pačios lyties vaikinų pora - dviejų princų meilės istorija. 

Ši knyga remiantis minėta „gėjų propagandos" nuostata buvo pavadinta „angažuota homoseksualumo propaganda" ir išimta iš prekybos. Prasidėjus teisminiams procesams knygos autorė Neringa Dangvydė Lietuvoje teisingumo nepasiekė. Bylai nukeliavus į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), rašytoja iškeliavo iš šio pasaulio, tačiau byla ir toliau yra svarstoma.

Laisvės frakcijos atstovas Seime Tomas Vytautas Raskevičius kol kas nesiima spręsti šios problemos ir yra susikoncentravęs ties Partnerystės įstatymo projektu, kuris šios rudens sesijos metu dar nėra pateiktas.

„Tai labai opi tema, politiškai, nes ji susijusi su nepilnamečiais. Taigi dabar planas yra sulaukti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo", - apie „gėjų propagandos" įstatymą Lietuvoje ir N. Dangvydės bylinėjimąsi EŽTT komentavo politikas.
Naujesnė Senesni