LGBTQ+ aktyvistai: signatarės Šličytės kalba parodė – ne visi norėjo laisvos Lietuvos po SSRS griūties

Penktadienį Lietuvoje minima Nepriklausomybės atkūrimo diena. Kovo 11-osios renginyje, įvykusiame istorinėje Seimo salėje, kalbėjusi signatarė Zita Šličytė daug dėmesio skyrė LGBTQ+ bendruomenės kritikai ir Kaune įvykusių LGBTQ+ eitynių peikimui. Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis mano, kad ši kalba puikiai atskleidžia, jog dalis žmonių iki šiol Lietuvoje siekia daugumos tironijos, o ne demokratijos ir laisvės.

Jarmo.net koliažas (P. Ramono, Seimo kanceliarijos, asmeninio archyvo nuotr. ir stop kadras)

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Lietuvoje iki šiol LGBTQ+ poros negali oficialiai įteisinti savo santykių: Partnerystės įstatymui pagalius į ratus kiša homofobiškai nusiteikę politikai. Galioja ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas, kuriuo remiantis mėginama cenzūruoti turinį, susijusį su LGBTQ+ tema. LGBTQ+ eitynėse vis dar galima išvysti neapykantą demonstruojančių veikėjų, raginančius išsiskirstyti, agresiją. Tačiau signatarė Z. Šličytė dėstė, kad Lietuvoje esą vykdoma „homoseksualizacija“, o tradicinės šeimos – nuvertinamos.

„Pernai Kauno miesto Laisvės alėjoje žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas. Vilniaus Vingio parke mitingavo daugiatūkstantinis Šeimų sąjūdis. Tiek prakaito išliejo ne tik komerciniai, bet ir nacionalinis transliuotojas LRT, daugelis politikų ir visokio plauko samdomų apmokamų leftistų siekdami įtikinti visuomenę, kad homoseksualų paradas Kaune būk tai yra grožio ir gėrio fiesta, o Šeimų sąjūdžio mitingas – kažkokių tamsuolių, atsilikėlių sambūris“, – piktinosi signatarė. 

Tuo metu dalis Seimo narių toliau kalbant Z. Šličytei paliko salę. Prieš Partnerystės įstatymą pasisakanti Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kai kurių politikų išėjimą per homofobišką kalbą pavadino nepagarba žodžio laisvei. 

„Kaip apgailėtina buvo klausytis Aukščiausiosios tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės, kuri sąmoningai Kovo 11-osios proga iškilmingame posėdyje užsiėmė neapykantos kurstymu savo homoseksualių bendrapiliečių atžvilgiu“, – signatarės kalbą įvertino Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis.

A. Rudomanskis | „Facebook" nuotr.


LGBTQ+ teisių aktyvistas apgailestavo, kad nors Lietuva ir nepriklausoma, tačiau LGBTQ+ bendruomenės teisės iki šiol neužtikrintos. 

„Kaip visgi gaila, kad per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų suvokimo apie žmogaus seksualumą, demokratinius instrumentus ir pagarbą žmogui bei sugebėjimą rasti laiką ir vietą, kaip ir ką kalbėti ir daryti ji ir neįgijo“, – teigė A. Rudomanskis.

 

Žmogaus teisių apžvalgininkas S. Bartulis teigė, kad signatarės kalba Seimo salėje šokiravo, LGBTQ+ asmenis ji esą „privertė jaustis mažiau“ piliečiais.

„LGBTQ žmonės yra sukirtinėjami dėl menkiausių klaidelių savo pasisakymuose (ar net jei jų nėra), o žmonės, kurie kalba apie „ped*rastiją" ir homoseksualizaciją gauna nacionalinį eterį, su šeimų maršais vis cackinamasi ieškant „dialogo". (Agnė) Širinskienė sako, kad blogai, jog valdantieji per kalbą išėjo, nes tai – nepagarba žodžio laisvei. Tačiau Lietuvoje nepagarba žodžio laisvei yra LGBTQ+ cenzūros įstatymas, kuris nuo mūsų „saugo vaikus“, – apie Lietuvoje galiojantį „gėjų propagandos“ draudimo įstatymą prakalbo S. Bartulis. 

Simonas Bartulis | „Facebook" nuotr.


Jis signatarės homofobišką kalbą vadina neapykantos kurstymu. „Nepagarba žodžio laisvei yra tada, kai mes už neapykantos kurstymą tokiems žmonėm skiriame neblėstantį dėmesį ir „jautrumą" ar „įsiklausymą", o LGBTQ+ žmones vis dar vadiname gerai apmokamais leftistais ir ped*rastais bei nepriimame nei vieno pozityvaus jų atžvilgiu įstatymo Seime", – dėstė S. Bartulis. 

Anot žmogaus teisių apžvalgininko, Z. Šličytės kalba įrodo, kad Lietuvoje yra siekiama riboti LGBTQ+ bendruomenės teises 

„Tai apnuogina ir kai kurių žmonių, kurie prisidengia laisvės ir demokratijos principais, pasaulėžiūrą. Ne visi lietuviai norėjo išties laisvos Lietuvos po SSRS griūties. Jie norėjo Lietuvos, kurioje jų pasaulėžiūra valdo, o kiti jų klauso. Nuolat stigmatizuoti, įžeidinėti bei neigti pamatines žmogaus teises LGBTQ+ bendruomenei nėra demokratija, net jei to nori dauguma. Tai yra daugumos tironija, kuri nesudaro aplinkos sveikoms demokratiškoms diskusijoms.

Suprantu, kad po tokios kritikos kalbai bus minima ir „gėjų tironija ir diktatas“. Manau, kad tokios kalbos Seimo salėje apie Lietuvos „homoseksualizaciją" parodo, koks šis argumentas yra kvailas“, – teigia S. Bartulis.


Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni