Sociologas atviras – jeigu Civilinės sąjungos įstatymas netaps orus, jis neturės tokio poveikio visuomenei, kokio tikimasi

Sociologas Liutauras Labanauskas sako, kad visuomenėje vykstantys pokyčiai rodo tendenciją, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų palaikys LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą. Tai – bloga žinia tiems politikams, kurie save rinkėjams pateikia kaip „tradicinių vertybių“ atstovus.

„Baltic Pride“ eitynės | LGL/A.Didžgalvio nuotr.

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

„Visuomenė tampa atviresnė. Žmonės keliauja po kitas šalis, mato jų patirtis. Dalis visuomenės jaučia ir socialinę, ir ekonominę pažangą, todėl nori lygiuotis į vakarietiškas vertybes ir šalis, nori gyventi taip, kaip gyvena žmonės Skandinavijos ar kitose išsivysčiusiose šalyse“, – komentavo L. Labanauskas.

Pašnekovas pažymėjo, kad Lietuvos politika orientuojasi į vakarų pusę, tad neabejotinai ir visuomenė taps vis labiau vakarietiško mąstymo.

„Laukia persilaužimas. Tam tikras vertybinis pokytis vyksta jau dabar – vis gausesnė jaunų žmonių dalis pasisako už LGBTQ+ lygybę. Duomenys rodo, kad ši dalis didėja, žinoma, ne taip sparčiai, bet didėja“, – tikino L. Labanauskas.

Liutauras Labanauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

2009 metais vykdytų „Spinter“ tyrimų apklausos duomenimis, net 81,5 pro. apklaustųjų homoseksualumą tuo metu laikė iškrypimu, liga ar ištvirkimu.

2011 metų RAIT apklausos duomenimis, tos pačios lyties porų partnerystės įstatymui būtų pritarę 4 proc. gyventojų. O štai jau 2021 metais vykdyta „Norstat“ tyrimų apklausa parodė, kad tos pačios lyties asmenų partnerystei pritaria jau 30 proc. Lietuvos gyventojų, o 65 proc. vis dar pasisako prieš.

Pastaraisiais metais daug audrų sukėlė tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo klausimas. Anksčiau teiktas Partnerystės įstatymas neįveikė net pirmosios stadijos – pateikimo. Šiais metais Civilinės sąjungos įstatymas, kuriame neliko jokių užuominų apie tai, kad vienalytės poros – šeima, buvo sėkmingai pateiktas, dabar projektui liko įveikti svarstymo ir priėmimo etapus.

Tačiau naujausiame įstatyme nelieka LGBTQ+ bendruomenei svarbių aspektų – sąjungą sudarantys asmenys tai turės daryti pas notarą, o ne Civilinės metrikacijos skyriuose. Žinia, notarų paslaugos mokamos. Be to, asmenys negalės suteikti vienas kitam savo pavardės, nesprendžiamas įsivaikinimo klausimas. Be to, kadangi įstatyme niekaip nėra kalbama apie tai, kad sąjungą sudarę žmonės – tai šeimos nariai, vargu, ar jie galės pasinaudoti Civiliniame kodekse numatytomis teisėmis, kuriomis valstybė gina šeimų interesus.

„Tarp LGBTQ+ asmenų nuomonė dėl šio įstatymo nėra vienareikšmiška. Žmonės jaučia dvilypius jausmus: viena vertus, įstatymas suvokiamas kaip nuviliantis, nes daugelio svarbių dalykų neapima, civilinę sąjungą sudariusių tos pačios lyties arba skirtingų lyčių porų santykiai ir toliau žeminami, nes žmonėms nėra suteikiamos tos pačios teisės, kokios suteikiamos susituokusioms heteroseksualioms poroms. Kita vertus, šiuo įstatymu LGBTQ+ bendruomenei išreiškiamas palaikymas, nes tai pirmas žingsnis tos pačios lyties porų pripažinimo link“, – komentavo L. Labanauskas.

Pašnekovo teigimu, apie įstatymą Seime diskutuojant parlamentarams, įvairios žmonių grupės, taip pat LGBTQ+ teisių organizacijos ir aktyvistai gali teikti savo pastebėjimus bei siūlymus, kaip projektą patobulinti.

„Galbūt tas įstatymo variantas dar keisis“, – svarstė sociologas.

Tomas Vytautas Raskevičius | lrs.lt nuotr.

Praėjusią savaitę Civilinės sąjungos įstatymui pritarė Tomo Vytauto Raskevičiaus vadovaujamas Žmogaus teisių komitetas, tiesa, komiteto nariai reikšmingų projekto patobulinimų nepasiūlė, buvo sprendžiami techniniai aspektai. 

Kai kurie opozicijos atstovai ir toliau kartoja, kad įstatymas kelia menamą grėsmę tradicinei vyro ir moters šeimai, todėl civilinė sąjunga parlamente vis tiek susiduria su pasipriešinimu.

„Daug pasipriešinimo iš opozicijos. Įstatymo šalininkai turi balansuoti, spręsti šią įtemptą situaciją. Aš suprantu, kad įstatymą palaikantys politikai, politinės partijos, organizacijos nori, kad įstatymas būtų orus, kita vertus, politikai stengiasi balansuoti ir kalbėtis su priešiškai nusiteikusia stovykla, rasti kompromisą. Gerai tai, kad diskusija toliau vyksta, įvairios pusės siūlo savo variantus. Tačiau jeigu įstatymas netaps orus, tai gali būti neišpildomi tokie LGBTQ+ bendruomenės lūkesčiai, kuriais tikimasi, jog padedant šiam įstatymui visuomenėje bus sprendžiama diskriminacijos, neigiamo požiūrio problema, suvokiama, kad tos pačios lyties poros – irgi šeima. Taigi, įstatymas neturės tokio poveikio visuomenei, kokio tikėtasi“, – dėstė L. Labanauskas.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net