Apie „homoseksualizaciją“ ir „ped*rastiją“ Seime postringavusios Zitos Šličytės kalba – kontraversiška, tačiau baudžiamosios atsakomybės neužtraukianti, šią savaitę paskelbė prokuratūra. Teisėsaugininkai, vertindami prieš LGBTQ+ asmenis nukreiptus pasisakymus, aplinkybes įvertino formaliai ir neanalizavo, kokią žalą tai padarė visuomenei, dėl to ir buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ketvirtadienį portalui jarmo.net sakė Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis.
 |
| Generalinė prokuratūra | Jarmo.net nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
A. Rudomanskis – vienas iš pranešimo dėl Z. Šličytės kalbos prokuratūrai rengėjų. LGBTQ+ teisių aktyvistas teigė sutinkantis, kad kartais tie, kurie pasisako kontraversiškomis temomis, neįvertina, kokį poveikį pasisakymai turės visuomenei, todėl galbūt žalą padaro netyčia.
„ׅNepagalvoja, kad tai gali turėti liūdnas pasekmes, tad gal tos tyčios ir nėra siekiant paveikti visuomenę, bet prokuratūra tuomet turėtų aiškiau pasisakyti savo aiškinamojoje kalboje, kodėl nutraukė tyrimą, kokią jie mato tolimesnę veiksmų eigą. Prokuratūra galėjo paaiškinti, kad planas atiduoti išnagrinėtą baudžiamąją bylą teismui gali būti paskutinė priemonė, kad tai tikrai rimtas įvertinimas, tad tokiu atveju reikėtų duoti įspėjimą tam asmeniui, kad tokie veiksmai nėra pageidautini. O dabar tiesiog išaiškinama, kad ta kalba kontraversiška ir viskas“, – kalbėjo jis.
 |
| Artūras Rudomanskis | Asmeninio archyvo nuotr. |
Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta kreiptis į teisėsaugą, A. Rudomanskis tikino, jog taip pasielgta dėl nevaldomos neapykantos lavinos, užgriuvusios po Z. Šličytės pasisakymų.
„Mums kilo nerimas, kai dalis visuomenės per daugiau nei 30 Nepriklausomybės metų neįsisąmonino, jog LGBTQ+ asmenys yra lygiai tokie patys Lietuvos piliečiai, turi tokias pačias teises kaip ir kitas lietuvis. Labai liūdnai atrodo, kai neapykanta tam tikroms organizacijoms ar asmenims tapo jau pragyvenimo ir egzistavimo šaltiniu. Plūstamasi viešais pareiškimais, kai kurios organizacijos, viena jų – Laisvos visuomenės institutas, skelbia tendencingas apklausas. Šios grupės pasitelkia kai kuriuos asmenis, pavyzdžiui, žmones, galinčius kalbėti iš Seimo tribūnos, ir naudodamiesi valstybės institucijomis kaip platforma viešai per svarbius iškilmingus renginius mėgina tą savo neapykantą eksportuoti ir dalį visuomenės narių pažeminti, pakurstyti prieš LGBTQ+ asmenis neapykantą, parodyti, kad galima pravardžiuoti viešai, vadinti tai „ped*rastijaׅ“, „homoseksualizacija“, nors pastarasis terminas nėra paaiškinamas net pačios Zitos Šličytės“, – teigė A. Rudomanskis.
Pasak jo, žeminantys pasisakymai pakerta žmonių pasitikėjimą valstybe, formuoja nusivylimo atmosferą. „Norima, kad žmonės nusiviltų demokratinės valstybės institucijomis, kurios turėtų vienyti visus piliečius, ypač per tokią svarbią dieną kaip Nepriklausomybės minėjimas, o išeina atvirkščiai – toks minėjimas tampa priemone kažkam lieti savo neapykantąׅ“, – komentavo LGBTQ+ teisių aktyvistas.
 |
| Zita Šličytė | lrs.lt/Dž.G.Barysaitės nuotr. |
Pasak A. Rudomanskio, Z. Šličytės kalba buvo gerai apgalvota, jai pasirengta iš anksto. „Pasisakymus girdėjo ambasadoriai, parlamentarai, valstybės vadovai, plačioji visuomenė“, – pažymėjo TJA pirmininkas.
Anot pašnekovo, ikiteisminį tyrimą nutraukusi prokuratūra neįvertino visuomenės reakcijos, kilusios po Z. Šličytės kalbos.
„Tai buvo skaldymas, rodymas, kai viena asmenų grupė yra mažiau žmonės, jie buvo žeminami, jų atžvilgiu kurstyta neapykanta. Galima pasižiūrėti, kokia neapykantos lavina užliejo viešąją erdvę paskelbus apie šią kalbą – vien naujienų portaluose ėmė sklisti neapykantos kalba, patariama, ką reikia daryti su homoseksualais ir panašiai. <...> Jeigu žmonės, kai kurie politikai nebūtų sureagavę, jeigu nebūtų sureagavusios nevyriausybinės organizacijos, kurios kreipėsi į teisėsaugą, tai, aš manau, būtų papildoma inspiracija ir toliau plėtoti tą naratyvą, kad ką noriu, tą šneku, ką noriu, tą žeminu net per svarbiausias valstybės šventes. Formuojasi tam tikra neapykantos kultūra“, – sakė A. Rudomanskis.
Anot jo, prokuratūra ikiteisminį tyrimą tikriausiai vykdė žvelgdama į situaciją pro pirštus.
„Greičiausiai buvo nusiųstas kalbos tekstas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir paprašyta įvertinti pačią kalbą. O ar paprašė įvertinti pasekmes, kilusias po to, kai kalba buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse, kiek buvo komentarų, kiek jų net ištrinta? <...> Esmė ta, kad komentarų autoriai išreiškė savo neapykantą, bet jie buvo paskatinti pačios Zitos Šleičytės. Jos kalba paskatino komentatorių tolimesnius veiksmus. Tad iš jos ir kilo ta komentarų lavina“, – įsitikinęs A. Rudomanskis.
Kreipimasis dėl Z. Šličytės kalbos prokuratūrai buvo pateiktas balandį, nors Z. Šleičytė savo skandalingąją kalbą pasakė dar Kovo 11-ąją per Seime vykusį iškilmingą Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė piktinosi, kad „pernai Kauno miesto Laisvės alėja žygiavo įvairiaspalvis homoseksualų paradas“.
„Ciniška ir įžūli Lietuvos homoseksualizacija turi ir be abejo turės ateityje neigiamas pasekmes visuomenės vienybei bei sutarimui“, – savo požiūrį dėstė ji.
Kaip skelbia Generalinė prokuratūra, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius. Ta aplinkybė, kad Z. Šličytės kalba buvo pasakyta Lietuvos Respublikos Seime vykusio viešo iškilmingo renginio – minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, metu, buvo transliuojama per LRT ir kitus kanalus, pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.
Taip pat skaitykite: