Kas vėl kiša koją Civilinės sąjungos įstatymui?

Nors buvo tikėtasi, tačiau Civilinės sąjungos įstatymas Seimo salės spalį taip ir neišvydo. Kada šis klausimas atsidurs darbotvarkėje – nežinia. Puse lūpų kalbama, kad susvyravo koalicijos partnerių parama – artėjant savivaldos rinkimams, šis klausimas vėl audrina politikus ir rinkėjus. Dėl įstatymo svarstymo skubama nebus ir po „valstiečių“ pateiktos iniciatyvos. 

Asociatyvi jarmo.net nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Civilinės sąjungos įstatymas numato, kad civilinę sąjungą gali sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų poros. Šis projektas buvo pateiktas po to, kai Seimas neuždegė žalios spalvos Partnerystės įstatymui. Dalis žmogaus teisių ekspertų sako – dabartinis įstatymo variantas tartum „iškastruotas“, tačiau ir tai geriau negu nieko. 

Seimas po pateikimo pritarė ne tik Civilinės sąjungos įstatymui, bet ir kaip alternatyva siūlomai „artimo ryšio“ sąvokai Civiliniame kodekse. 

Už civilinę sąjungą balsavo anksčiau partnerystės nepalaikę politikai, pavyzdžiui, konservatoriai Kazys Starkevičius, Vytautas Juozapaitis, Jonas Gudaitis, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.

„Man yra smagu matyti, kaip kai kurie mūsų kolegos Seime pakeitė savo įsitikinimus, kai mes su jais susipažinome. Jie sakė: balsuosiu prieš, dabar dalis jų balsuoja už. Bet mes ko negalime padaryti, tai homofobiškų pažiūrų asmenų, kurie yra išrinkti į Seimą, mes negalime jų atversti į atviresnių pažiūrų žmones, čia yra tam tikri jau limitai“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

A. Armonaitė | Eglės Norvilytės nuotr.

Kai kurie politikai balsavime nedalyvavo ir taip prisidėjo prie įstatymo pateikimo sėkmės, tiesa, jie taip pasielgė nebūtinai sąmoningai, rašo 15min.lt

Nori teisinio vertinimo

Įstatymui jau pritarė Seimo Žmogaus teisių, Teisės ir teisėtvarkos komitetai, tačiau „valstiečiai“ šią savaitę pateikė iniciatyvą – atlikti teisinį vertinimą. 

„Tokio vertinimo Seimo nariai prašo po to tai, kai įstatymui pastabas pateikė keliasdešimt institucijų ir organizacijų – nuo Teisingumo ministerijos, Notarų rūmų iki Laisvos visuomenės instituto, – savo feisbuko paskyroje ketvirtadienį rašė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė. – Už įstatymą, atsižvelgdamas ir į Seimo Teisės departamento išvadas, nubalsavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Įstatyme neliko nieko neįvertinto ir neaptarto. O istorija ilgalaikėje perspektyvoje įvertins šiuos didvyrius. Ateinančios kartos skaitys ir nesupras, kodėl šie Seimo nariai nenorėjo kitiems leisti ramiai gyventi savo gyvenimų“.


Tuo metu „valstiečiai“ savo idėją dėl teisinio įvertinimo grindžia tuo, kad neva Civilinės sąjungos įstatymo iniciatoriai „neturi nei reikiamų teisinių žinių, nei kompetencijų“ ir dėl to esą būtina „išaiškinti, kaip numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomenės santykius“. Bent taip teigia „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Ekspertų prašome įvertinti ir išaiškinti visuomenei, kaip gyvensime ateityje, jeigu šis kontroversiškas projektas bus priimtas“, – partijos pranešime spaudai cituojama A. Norkienė, rašo tv3.lt 

Opozicijai – kaltinimai vilkinant procesą

Valdantieji kaltina opoziciją vilkinant projekto svarstymą. 

Įstatymo teikėja Jurgita Sejonienė anksčiau teigė, kad projektas pakartotinai Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti spalį. Tačiau nepasiekė. Kalbėdama su 15min.lt, Seimo narė neslėpė, kad dėl civilinės sąjungos susvyravo ir dalies jos kolegų nuomonė – esą kai kurie konservatoriai gali nebeišreikšti palaikymo. 

Jurgita Sejonienė | lrs.lt nuotr.

J. Sejonienė taip pat teigė mananti, kad opozicija išnaudoja visas galimybes, numatytas Seimo statuse, kad stabdytų jiems neįtinkančio įstatymo teisėkūros procesus. 

Šią savaitę pasklido nepasitvirtinęs gandas, kad ketvirtadienį valdantieji į darbotvarkę įtrauks Civilinės sąjungos įstatymą. Pasak konservatorės, „valstiečių“ iniciatyvai tai irgi galėjo turėti įtakos. 

„Manau, žinojo, kad yra tokių planų įtraukti į darbotvarkę dar šią savaitę, kas mano manymu būtų visiškai protinga, ir tas tikrai neužtruko vieną dieną. Tai man labai apmaudu, kad šitaip tos paskutinės priemonės ištrauktos, kad šitą procesą kažkiek tai pavilkintų“, – naujienų agentūrai ELTA sakė J. Sejonienė.

Anot Seimo narės, teisinio vertinimo išvadas ekspertai turės pateikti per 10 darbo dienų, tad ilgai vilkinti įstatymo svarstymo neis.

„Jeigu opozicija mato, kad dar čia yra kažkokios prasmės – gerai, tegul tą daro. Aš nuoširdžiai tikėjausi, kad tas klausimas nebebus vilkinamas – tuo labiau, kad visuomenės apklausos paskutinės rodo, kad pozityvėja ta nuomonė. Tai politikams čia dėl kažko priešintis ir sakyti, kad stumiamas įstatymas per prievartą tikrai nėra pagrindo“, – kalbėjo ji.

Įsivėlė ir Agnė Širinskienė

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad yra keista, jog prie parašų rinkimo „valstiečių“ iniciatyvai aktyviai prisijungė Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. Pastaroji kalba, kad pasirašė, bet pati parašų nerinko

„Girdėjau <...> iš kitų Seimo narių, kad pas juos buvo užėjusi būtent pati Agnė Širinskienė ir prašė ant to ekspertinio vertinimo pasirašyti. Šiandien Agnė Širinskienė sako, kad neturi nieko bendro ir čia yra „valstiečių“ iniciatyva. <...> Aš jos vaidmens šitoj visoj architektūroj tikrai nepaneigčiau“, – teigė jis, skelbia lrt.lt

„Iš tikrųjų buvo taip, kad tai buvo opozicijos frakcijų iniciatyva ir parašai buvo renkami, bent jau kiek aš ėjau pasirašyti asmeniškai, tai „valstiečių“ frakcijos seniūnės kabinete. Aš ten nuėjau, pasirašiau ir kaip ten renkami buvo parašai nelabai žinau, nes aš gal šešta ar septinta (eilėje – ELTA) pasirašiau. Man keista yra tokia paranoja“, – naujienų agentūrai ELTA situaciją komentavo A. Širinskienė.

Laukia rinkimų

Laisvės partijos pirmininkė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė apgailestavo, kad Seimas dar nepriėmė Civilinės sąjungos įstatymo, tačiau, anot jos, „iš mirties taško jau yra pajudėta“, skelbia  ELTA.

„Ir mes dabar darome viską, ką galime, kad tas palaikymas toks būtų, kad eitų į trečią stadiją įstatymas. Bet kad mažiau homofobijos Seime būtų, tai spręs rinkėjai rinkimuose“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo A. Armonaitė. 
Naujesnė Senesni