Po svarstymo Seimas pritarė Civilinės sąjungos įstatymui: liko vos vienas žingsnis

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui.

Jurgita Sejonienė | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Už tokį sprendimą balsavo 60 Seimo narių, 52 pasisakė prieš, dar 3 – susilaikė. Dėl galutinio pritarimo įstatymui parlamentas dar turės apsispręsti priėmimo stadijoje. Kaip kiekvienas Seimo narys balsavo atskirai patikrinti galite štai čia.

Į Seimo tribūną žengusi Irena Haase pristatė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kuria buvo pritarta Civilinės sąjungos įstatymui.

Seimo narys Andrius Navickas Seimo nariams sakė, kad įstatymą svarstė ir Žmogaus teisių komitetas, kuris projektui taip pat pritarė. 

Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius, kreipdamasis į Seimo narius, tikino norintis kalbėti tai Seimo narių daliai, kurie nusprendę balsuoti prieš civilinę sąjungą. 

Tomas Vytautas Raskevičius | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

„Šiandien aš čia stoviu Seimo tribūnoje tikriausiai ne todėl, kad norite mane čia matyti ir girdėti kalbantį. Aš šiandien stoviu čia, nes mes negirdime ir nematome kai kurių mūsų Lietuvos Respublikos piliečių“, – dėstė politikas. 

Kreipdamasis į LGTQ+ teisių priešininkus, T. V. Raskevičius pabrėžė, kad jie apsimeta, jog LGBTQ+ asmenys neegzistuoja. 

„Kadencija po kadencijos, o kai kurie iš jūsų ir dešimtmetis po dešimtmečio mūru stovėjote prieš žmogaus teisių klausimus. Ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, o galbūt tiktai partijai, kurios nariais galbūt buvote iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės“, – kalbėjo T. V. Raskevičius. 

Jo teigimu, Civilinės sąjungos įstatymas nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms – tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties – suteiktų teises ir pareigas, kurias teisinėje sistemoje turi net ne sutuoktiniai, o artimieji.

„Ir net ne lygią ar vienodą, o mažesnę ir kompromisinę tokių teisių ir pareigų versiją“, – akcentavo T. V. Raskevičius. 

„Kol mūšio lauke ir bombarduojamuose miestuose guldydami galvas ukrainiečiai mėgina atitrūkti nuo rusiško pasaulio ašies, kol Irane moterys ir merginos yra persekiojamos, kalinamos ir žudomos vien už tai, kad pamiršo prisidengti veidą, mes su jumis čia, Lietuvoje, būdami Nepriklausomi ir laisvos Europos Sąjungos valstybės parlamentarai diskutuojame apie įstatymą, kuris nieko iš nieko neatima“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Įstatymo oponentė Asta Kubilienė sakė, kad nors daug kalbama apie partnerystę ir civilinę sąjungą, tačiau esą „paradoksalu tai, kad visiškai pamirštame, kad asmenys, peršantys mums šitą idėją, užmiršta svarbiausią dalyką – tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato“. 

Asta Kubilienė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

LGBTQ+ asmenų teises palaikančius aktyvistus Seimo narė pavadino pseudo-žmogaus teisių gynėjais. 

„Apie 72 procentus žmonių tam nepritaria. Kolegos, 72 procentai tam nepritaria. Ir tai nėra tikrai kažkokių portalų apklausos. Tai reprezentatyvūs piliečių nuomonės tyrimai“, – tikino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė. 

Tuo metu Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis taip pat paragino nepritarti civilinei sąjungai. 

Andrius Mazuronis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

„Mes matome visą visuomenę, mes suvokiame jos įvairovę ir tikrai adekvačiai suvokiame tą aplinką, kurioje mes gyvename. Tačiau matydami tą visuomenę, bet turėdami dėl savo užimamų pareigų daryti sprendimus, darydami sprendimus mes turime atsižvelgti į tą visuomenės dalį, kuri tikriausiai už mus balsuoja, į tą visuomenės dalį, kuri mumis pasitiki. <...> Tomas Vytautas Raskevičius prašė pakeisti nuomonę ir kažkaip kitaip balsuoti, kas iš principo reiškia, kad jis mūsų pranešė pamiršti mūsų rinkėją“, – kalbėjo A. Mazuronis ir akcentavo, kad įstatymo projektas nėra svarus ir esą tėra „trumpalaikis“. 

Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys Aidas Gedvilas į parlamentarus, kurie palaiko Civilinę sąjungą, kreipėsi taip: „Kartą neįleisti pro duris, jūs vėl bandote įlįsti pro langą. Seimas 2021 metų gegužės mėnesį jau yra išsakęs savo nedviprasmišką nuomonę, kad Lietuvai yra nereikalingas Partnerystės įstatymas“. 

Aidas Gedvilas | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

Žmogaus teisių komiteto narys Arūnas Valinskas teigė nuolat girdintis argumentus, kad esą Partnerystės arba Civilinės sąjungos įstatymui dar ne laikas, neva tam nepritaria ir visuomenė. 

„Jeigu kalbame apie visuomenės palaikymą vienam ar kitam klausimui, tai Seimo darbu yra nepatenkintas toks procentas žmonių, kad išvis neturėtume nė vienas čia sėdėti, bet štai mes čia“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Valinskas. 

Arūnas Valinskas | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

„Sakoma, ne laikas partnerystei, civilinei sąjungai ir kitiems panašiems įstatymams, ir, žinote, aš su tuo visiškai sutinku, nes laikas tam iš tiesų buvo prieš beveik du dešimtmečius, kuomet tokia sąvoka kaip partnerystė atsirado Civiliniame kodekse“, – pabrėžė parlamentaras.

Jam antrino ir viena iš įstatymo iniciatorių Jurgita Sejonienė. 

„Aš nesutinku su kai kuriais pasakymais, kad vis daugiau žmonių nepritaria. Kaip tik reprezentatyvios apžvalgos rodo, kad vis daugiau žmonių pritaria tokiam teisiniam reguliavimui. Pati aš nematau pagrindo ilgiau vilkinti šito įstatymo projekto, nes naudos kabėdamas, laukdamas svarstymo stadijoje jis neduoda, ypatingai tiems žmonėms, vienos ar abiejų lyčių (poroms), kurioms jis reikalingas“, – aiškino konservatorė.

Asociatyvi pexels.com nuotr.
Naujesnė Senesni