Politologė Burbulytė įvardijo priežastį, kodėl Gražuliui pavyko prasiveržti į Europos Parlamentą: „Tai nėra kažkokia naujiena“

Per apkaltą iš Seimo pašalintas Petras Gražulis laimėjo Europos Parlamento (EP) rinkimus. Nepaisant teistumo už piktnaudžiavimą, jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą dėl neapykantos kurstymo prieš LGBTQ+ bendruomenę, „Tautos ir teisingumo“ sąrašą vedęs politikas užsitikrino mandatą. Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili portalui jarmo.net komentavo, kad eksparlamentaro priešiška pozicija LGBTQ+ teisių klausimais buvo bene pagrindinė priežastis, padėjusi iškovoti pergalę. 

Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili | Klaipėdos universiteto nuotr.


Jonas Valaitis, jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Tiesa, anot politologės, P. Gražulis pirmaisiais kadencijos EP metais gali likti nematomas dėl anglų kalbos žinių stygiaus. „Momentiniams impulsyviems parėkavimams anglų kalbos žinių trūkumas trukdys“, – į impulsyvų P. Gražulio charakterį dėmesį atkreipė politologė.

– Petras Gražulis garsėja homofobiškomis pažiūromis, šiuo metu yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš LGBTQ+ bendruomenę. Taip pat politikas 2013 m. pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, o šiais metais apkaltos būdu jis pašalintas iš Seimo, nes Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis pažeidė Seimo nario priesaiką. Tačiau nepaisant to, EP rinkimuose P. Gražulis pasirodė sėkmingai – sulaukė būrio rėmėjų. Kas, jūsų nuomone, galėjo lemti tokią sėkmę?

– Pradėsiu nuo klausimo antrosios dalies. Mes šiandien viešojoje erdvėje matome pakankamai daug žmonių nuostabos, kad kaip gali būti tikima ir pasitikima žmogumi, kuris yra pripažintas sulaužiusiu priesaiką ir pašalintas iš Seimo.

Petras Gražulis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr.

Turime pripažinti, kad tai nėra pirmasis toks politikas, kuriuo tikima ir pasitikima nepaisant to, kad (jis) arba pripažintas sulaužęs priesaiką, arba nuteistas.

Tai sudaro prielaidą daliai visuomenės tikėti įvairiomis sąmokslo, konspirologijos teorijomis, įvairiais klanų užmačiom. Tokią situaciją sudaro pats parlamentas, kada mes matome, kai vienus apkaltos būdu pašalina, o kitus, kurie turėtų būti teoriškai pagal visas vadovėlines tiesas pašalinti, tai ne. Pavyzdžiui, matome, kad politikas sėdi kalėjime ir eina Seimo nario pareigas. Tai sakyčiau, kad Seimas sudaro prielaidas daliai visuomenės netikėti tuo, kad priimti sprendimai, net teismo sprendimai, yra pagrįsti, tad tuomet nebekreipiamas dėmesys į šį faktą ir balsuojama bei renkama.

O pasirinkimą nulemia kelios priežastys. Grįžtant prie pirmosios klausimo dalies, tai kaip bebūtų, kaip bedėliotume, bet nuosekliai sekant visą ilgą Petro Gražulio politinę karjerą, tai vienas nuosekliausių elementų jo įvairiose ir nacionaliniuose, ir vietiniuose programiniuose nuostatose tai ir buvo tas įstatymas prieš LGBTQ+.

Turime pripažinti, kad žvelgiant į visuomenės nuomonės įvairovę, taip švelniai pasakius, tai šita nuostata sutampa su dalies rinkėjų nuostatomis, atsižvelgiant ir į panašias politines nuostatas turinčių politikų nelabai kokiu pasirodymu debatuose, tai buvo pasirinktas jis.

Nevertinčiau, kad čia buvo labai tikslingai balsuojama už patį sąrašą, „Tautos ir teisingumo sąjungą“, aš visgi manau, buvo ieškoma, kuriame sąraše yra būtent konkrečiai Petras Gražulis ir aišku Naglis Puteikis, nes jeigu pažvelgtume į reitingus, tai jo indėlis irgi yra pakankamai didelis.

Europos parlamentas | Frederic Köberl/unsplash.com nuotr.

– Ar galėtumėte išskirti kokias nors demografines grupes, kurios yra labiau linkusios palaikyti P. Gražulį? Apie homofobiją jau žinome, bet kuo dar tie rinkėjai gali pasižymėti?

– Niekuo. Man atrodo, kad vieninteliai esame Klaipėdos universitete padarę rinkėjų tyrimą – tų, kurie kartotinai rinkdavosi palaikyti Petrą Gražulį kandidatuojant jam į parlamentą.

Tai nėra vienkartinis atvejis: kai per vienus rinkimus prabalsavo, o kitais – ne. Petro Gražulio karjera yra viena ilgiausių iš politikų, ne kiekvienas tokia ilga karjera gali pasigirti. 

Taigi, nėra didelių demografinių skirtumų. Kartais sakoma, kad jaunimas yra prieš Petrą Gražulį, už jį balsuoja vyresnio amžiaus žmonės. Nėra taip. Žinoma, visiškai jaunų žmonių neteko klausinėti, bet amžius tikrai nėra tas išskirtinis veiksnys, kad galėtume sakyti, jog kokios nors amžiaus grupės jį linkę labiau palaikyti. Aš tikrai negalėčiau skirtyti, nors būna, kad viešojoje erdvėje pasakoma, jog jį remia, už jį balsuoja, ar jį palaiko vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo žmonės. Taip nėra. Jeigu pažvelgsime konkrečiai į šiuos dabartinius rinkimus, kaip „Tautos ir teisingumo sąjungos“ gauti balsai pasiskirsto per visą Lietuvą, tai mes net nebeturime to skirtumo, kurį anksčiau mėgdavo išskirti visuomenės nuomonės apklausose, kad kiek yra balsuojančių mieste, o kiek – kaime. To nėra. Klaipėdoje, Klaipėdos rajone Petro Gražulio pasekėjų gali būti daugiau, bet matome, kad ir Vilniuje balsavo, ir Kaune.

Lyginant su Lenkų rinkimų akciją, tai joje yra išryškėję keli taškai, kuriuose ji nugali, o kitur nesurenka nė procento. O čia beveik visur peržengia.

Matyt, turime grįžti prie to, kad nėra didelio demografinio skirtumo. Tad grįžtame prie nuostatos – nusiteikimo prieš LGBTQ+.

– Kalbant apie darbą EP, Petras Gražulis agresyviai reiškia savo nuomonę, kartais šaukia, pasisako prieš LGBTQ+ teises. Kokias pasekmės gali lemti Petro Gražulio išrinkimas į EP? Ar tai gali lemti Lietuvos įvaizdį Europos Sąjungoje? O gal didelio skirtumo nebus?

– Norėtųsi tikriausiai vienu žodžiu pasakyti – niekas nesikeis, jokių skirtumų nepajusime. 720 Europos parlamentarų išrinkta, tiesa, dar visų rezultatų iki galo neturime. 

Bet tai nėra kažkokia naujiena ar išskirtinumas kitose Europos valstybėse. Šiandien kol kas sunku pasakyti, laukiu rezultatų, kai pamatysime Europos (parlamento) sudėtį, bet yra didelė tikimybė, kad mes panašių (politikų) ten turėsime: vieną kitą panašiai aršų, o galbūt ir aršesnį.

Išskirsčiau tai, kad šiandien spaudos konferencijoje buvo pasakyta, kad dirbti galima ir be anglų kalbos. Taip, dirbti galima, visos Europos Sąjungos šalių kalbos yra oficialios ir čia nėra problema. <...> Bet tokiems momentiniams impulsyviems parėkavimams anglų kalbos žinių trūkumas trukdys. Tai manau, kad per pirmuosius porą kadencijos metų tikrai nematysime to, ką matome dabar Lietuvos parlamente.

Ir galiausiai ten tokių panašių veikėjų yra, tai nėra naujiena, čia mums atrodo truputėlį išskirtinis fenomenas, bet kitose senosiose demokratinėse valstybėse tai jie pripratę prie tokių ir čia nieko ypatingo nėra, nekreips į tai tokio dėmesio, kokį kreipdavome mes. Ir mūsų žiniasklaida kartais kreipdavo (dėmesį) vien dėl to, nes tą dieną nebūdavo apie ką rašyti.

– Kitaip tariant, per daug apie jį buvo rašoma?

– Manau, kad taip, buvo skiriama tikrai daug dėmesio, kada jo nereikėjo, ir neskiriamas dėmesys tuomet, kai reikėdavo. Nes visgi yra tik keli politikai, kurie parlamente pasiekė ilgaamžiškumą, ir būdavo momentų, kada tikrai vertėdavo atkreipti dėmesį į jo kai kuriuos pasiūlymus. Bet, matyt, norėdavosi skambesnių antraščių, skaitomumo didesnio. Jis emocingas žmogus, jam sekasi tokias kibirkštis įžiebti. Tuo buvo naudojamasi, įrašoma ir kuriamas tas įvaizdis, ir, matyti, šiandien turime tokį rezultatą, jog ne vien Klaipėdos rajonas balsavo, o visa Lietuva.
Naujesnė Senesni