Rugsėjo 5–9 d. jau dvyliktą kartą vyks Vilniaus queer festivalis „Kreivės“. Festivalio filmų programoje – konkursinių trumpametražių filmų seansai „Trumpikės“ bei pagrindinė retrospektyvinė programa „Kempas, trešas ir kt.“. Kempo ir trešo estetika dvelks ir kiti festivalio renginiai. Festivalio komanda bei partneriai kvies ne tik į filmų peržiūras, bet ir į „Kreivių“ žurnalo naujojo numerio, Sheridan Le Fanu knygos „Karmila“ pristatymus, vakarėlį, „Kreivus skaitymus“ ir ekskursiją po parodą „Visa tai, ko negalima daryti“.
 |
| „Kempas“ |
Marija Martinaitytė, „Išgirsti“
marija@isgirsti.lt
Rugsėjo 5 d. „Kreivių“ festivalio programą pradės Lion Ceccah muzikinis pasirodymas ir Apichatpongo Weerasethakulo bei Michaelo Shaowanasa veiksmo komedija „Geležinės katytės nuotykis“ („Hua jai tor ra nong“, 2003).
 |
| Lion Ceccah | Organizatorių nuotr. |
Atidarymo seanso filmas ryškiai išsiskiria žinomo Tailando režisieriaus filmografijoje: A. Weerasethakulas laikomas vienu svarbiausių lėtojo kino atstovų, jo juostos hipnotiškos, sapniškos, lėtos, o „Geležinės katytės nuotykis“ – greita ir kempinė 8-ojo dešimtmečio pop filmų parodija, jungianti Tailando veiksmo filmus, miuziklus, komedijas ir melodramas.
 |
| „Geležinės katytės nuotykis“ |
Po filmo peržiūros organizatoriai kvies pasikalbėti, palinguoti ar tiesiog kartu pasibūti „SODAS2123“ bare „Estafetė“.
Pagrindinė festivalio filmų programa šiemet pasineria į dažnai persiklojančius kempo ir trešo reiškinius. Nors kempo (angl. camp) terminas sunkiai apibrėžiamas ir kiekvienam gali reikšti skirtingus dalykus, juo įvardijama tam tikra perspektyva, skonis ir estetika, dažniausiai siejama su queer žmonėmis, kurie kempą pasitelkia kaip saviraiškos ir socialinių normų kritikos priemonę.
Kempas apima parodiją, ironiją, satyrą, juodąjį humorą, kičą. Johnas Watersas, vienas garsiausių kempinio kino kūrėjų, apibrėžia kempą kaip „tragiškai juokingą“ arba „juokingai tragišką“ dalyką, kuris yra toks liūdnas, blogas ar nevykęs, kad vienintelis galimas atsakas – juokas. O Susan Sontag „Pastabose apie kempą“ (“Notes on ‘Camp’”, 1964) taip pat rašė, kad pagrindinis teiginys atskleidžiantis kempą – „taip blogai, kad gerai“.
Toks apibūdinimas tinka ir trešui (ang. trash, „šiukšlės“), kuriam dažnai priskiriami mažo biudžeto ir prastos techninės kokybės filmai.
„Kempas, trešas ir kt.“ be atidarymo filmo pristatys dar keturis seansus. Slovėno Boštjano Hladniko komedija „Nužudyk mane švelniai“ („Ubij me nežno“, 1979) – bulvarinių romanų parodija vaizduoja pagyvenusią, bet energingą erotinių detektyvų vertėją. Jos kasdienybę, pilną nuotykių, prabangos, žiedų, pasivažinėjimų poršu ir šokių su jaunuoliais, kiek pakeičia pas ją apsilankiusi dukterėčia, jos vyras, jųdviejų meilužis bei redaktorė. Vila virsta ne tik laisvos meilės komuna, bet ir vieta neaiškioms mirtims bei nusikaltimams.
 |
| „Nužudyk mane švelniai“ |
Franko Ripploho autobiografinis filmas „Taksi į tualetą“ („Taxi zum Klo“, 1981) vaizduoja utopišką Vakarų Berlyno laikotarpį, kai dėl LGBT žmonių teisių judėjimo socialinės stigmos jau buvo pralaisvėjusios, o AIDS epidemija dar nesmogė gėjų bendruomenei. Filmo pagrindinis veikėjas mokytojas Frankas gyvena nesuvaržytą seksualinį gyvenimą ir vieną vakarą porno kino teatre sutinka Berndą. Jiedu tampa meilužiais, tačiau Berndas nori ramaus šeimyninio gyvenimo, o Frankas nelinkęs atsisakyti savo laisvės.
Režisierės Jamie Babbit debiutas „Bet aš sirgalių šokėja“ („But I’m a Cheerleader“, 1999) šiuo metu laikomas queer kino klasika, kempu ir satyra kritikuojančia heteronormas. Filmas pasakoja apie tipišką amerikietę paauglę Megan, kurios vegetarizmas ir dainininkių plakatai ant kambario sienų jos tėvams kelia įtarimus dėl jos seksualinės orientacijos – ji išsiunčiama į perauklėjimo stovyklą.
 |
| „Bet aš sirgalių šokėja“ |
O prancūzų režisieriaus Alexis Langlois ilgametražis debiutas „Dramos karalienės“ („Les Reines du drame”, 2024) – drąsus žanrų mišinys, apimantis miuziklą, muilo operą, melodramą ir mockumentary. Filmas pasakoja audringą lesbiečių meilės istoriją, pažymėtą muzikine sėkme, dideliu spaudimu ir rimtomis tapatybės krizėmis. Jis įtraukia įsimintinomis melodijomis ir alternatyviu žvilgsniu į XXI a. pop sceną.
Festivalio filmų programoje kasmet pasirodančios „Trumpikės“ šiemet pakvies į keturis konkursinių trumpametražių filmų seansus. Tarp jų atsiras ir viena trumpametražių peržiūra, susišaukianti su pagrindine festivalio tema – „Kempas“.
 |
| „Kempas“ |
„Geismų“ seanse atsirandančiuose filmuose – pirmi paaugliški pasimatymai, meilė be atsako ir galbūt ją išsprendžiančios viltys, vis pertraukiami naktiniai pokalbiai, rizikingi bandymai įtikti geismo objektams bei svarstymai apie lyčių normas, moteriškumą ir seksualumą.
 |
| „Geismai“ |
„Artimo kontakto“ filmai žvelgia į užgimstančius, iširstančius ar stiprinamus ryšius. O trumpametražių seanse „Nebaigta“ susitinka po Saigoną motociklu važinėjančios merginos, šokanti lapė, kariaujančiame Kyjive vienas kito scenarijus skaitantys draugai ir jaunuolis, besimokantis gyventi su nauja meile ir negalios diagnoze.
Festivalio renginiai vyks ne tik kino salėse. Skaityti, vartyti ir aptarti leidinius kvies keli renginiai: „Kreivi skaitymai“, šeštojo „Kreivių“ žurnalo numerio pristatymas bei „Kitų knygų“ ir LBT knygų klubo rengiamas knygos „Karmila“ pristatymas-diskusija su Natalija Arlauskaite, Atėne Mendelyte, Rasa Navickaite ir Sandra Amankà.
Šis vampyriškas pasakojimas dažnai laikomas svarbiausiu XIX a. gotikinės literatūros kūriniu. Ne tokie formalūs pokalbiai su „Trans Autonomija“ vyks po filmo „Arti tavęs“ („Close to You“, 2023), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Elliotas Page’as.
O kreivi skaitymai šiemet bendradabriauja su Vilniaus tarptautiniu teatro festivaliu „Sirenos“, jų metu – bus skaitoma Dino Pešuto pjesė „Oro ataka“ (režisierius: Augustas Gornatkevičius; aktoriai: Vilma Raubaitė, Gediminas Rimeika, Jonas Viršilas), po kurių, kaip visada, mikrofonas atsivers visiems (atvirus skaitymus ves Alexandra Bondarev).
Po ilgesnių pasisėdėjimų ir pasikalbėjimų norėsis šokti, o vakarėlis „K/reivas“ šiemet bus dar kreivesnis nei įprastai. Trepsėti ir judėti bus galima (ir skatinama!) pagal ironiškas, trešines ir kartais net juokingas melodijas bei ritmus. Festivalio metu taip pat planuojama ekskursija po parodą „Viskas, ko negalima daryti“ su jos kuratore Monika Kalinauskaite Radvilų rūmų dailės muziejuje – muziejaus ekspozicijoje esantis Ludovico Lipparinio (1800–1856) Achilą vaizduojantis paveikslas šiemet tapo festivalio vizualinio identiteto dalimi.
Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ vyks rugsėjo 5–9 dienomis. Didžioji dalis festivalio renginių vyks kultūros komplekse „SODAS2123“ (Vitebsko g. 23, Vilnius) ir kino centre „Skalvija“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius), tačiau keletas persikels į Radvilų rūmų dailės muziejų (Vilniaus g. 24, Vilnius), barą „VOX“ (Teatro g. 1, Vilnius) bei „Opera Social House“ terasą (J. Lelevelio g. 4). Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir renginius festivalio socialiniuose tinkluose bei www.festivaliskreives.lt
„Kreivės“ organizuoja „išgirsti“, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė.