Besibaigiant metams, Tolerantiško jaunimo asociacijos savanorių komandą palydį jau ketvirtąjį projekto „Iš Spintos“ sezoną. Kyla noras atsisukti ir įvertinti – ką įdomaus sukūrėme šiemet?
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Pokalbiai iš spintos
Pasak Kornelijos, svarbiausia projekto dalis – tinklalaidė ir jos epizodų kūrimas – savo reikšmės neprarado, gali būti, kad tik sustiprėjo.
„Idėjos epizodams ateina iš kasdienio gyvenimo, o šie metai buvo kupini įvykių. Intensyvūs metai reiškia daug idėjų ateities epizodams. Jau pavasarį, kai rašėme projektą, tapo aišku, kad vienos temos išsirinkti nesugebėsime. Tad gavosi tokia mišrainė – kiekvienas epizodas pridėjo savo skonio“, – prisipažįsta Kornelija.
Ir išties, perbėgus per naujųjų epizodų temas – nuo aktyvizmo kine iki istorinės atminties – rodos, kad vieno vardiklio nėra. Kita vertus, pažvelgus atidžiau, galime matyti, kad už kiekvieno epizodo stovi įdomūs žmonės.
„Man rodos, tai viena svarbiausių projekto pamokų, kuri pasitvirtina vėl ir vėl – tu niekada nežinai, kaip atrodys ar gal geriau reikia sakyti skambės konkretus epizodas. Turi savo idėją, analizuoji kontekstą, atsineši klausimus, bet kuo giliau eini į pokalbį su pašnekovu, tuo labiau supranti – ne, epizodas bus kitoks. Tada belieka pasirinkti – panikuoti arba mėgautis pokalbiu“, – prisipažįsta mergina.
 |
| Kornelija Zaicaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Tokių akimirkų vis dar pasitaiko, bet patirtis padeda nepasimesti. „Tokiomis akimirkomis primenu sau – svarbiausia pašnekovas, jeigu matau, kad jis ar ji jaučiasi gerai – esu rami“, – receptu dalijasi Tolerantiško jaunimo asociacijos narė.
Kornelija prisipažįsta, kad vienu didžiausiu iššūkiu lieka laiko planavimas. „Aš jai vis primenu, nepasilikti tinklalaidės metų pabaigai, bet gruodžio mėnesį pasirodantys epizodai jau tapo tradicija. Gal kitais metais pavyks sulaužyti“, – atsidūsta Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis.
Jau ketvirtus metus prie tinklalaidės montavimo besidarbuojančią Valeriją komanda vadina ištikimiausia savo klausytoja. „Aš girdėjau VISKĄ“, – šypteli projekto savanorė, kuriai Kornelija sako esanti dėkinga už kantrybę. „Ištikimiausias žmogus, man labai pasisekė, kad ji vis sugrįžta į komandą. Reikėtų dažniau padėkoti“, – prisipažįsta.
Paklausta, koks yra jos pačios mėgstamiausias epizodas, šypsosi – tokį dar tikisi sukurti, bet brangus yra kiekvienas. Jei projektas tęsis, kitąmet bus jau penktas sezonas. Tam tikras jubiliejus.
„Tikrai norėtųsi kažką ypatingo sukurpti, bet nenoriu prisižadėti, nes kol kas turiu tik idėjas, o jomis jau išmokau nepasikliauti. Kad ir šiemet turėjome temą, kuri yra ir aktuali, ir jautri, bet nepavyko rasti pašnekovo, kuris sutiktų pasidalinti savo patirtimis. Viltys nusikelia kitiems metams“, – dalinasi projekto vadovė.
Ji teigia, kad nebesigriaužianti, jei nepavyksta įgyvendinti idėjų – klausimai, kuriems komanda nori skirti dėmesio, ne iš lengvųjų, todėl net ir radus tobulą pašnekovą kartais tenka susitaikyti su atsakymu „Ne, nenoriu duoti interviu“.
Pasak projekto savanorės Ramintos, tai irgi tam tikra pamoka, leidžianti geriau suprasti temos svarbą. „Turime gerbti kiekvieno patirtį ir pasirinkimą kalbėti apie ją arba ne. Kartais tam tiesiog dar ne laikas“, – pabrėžia komandos narė.
Pasak Kornelijos, vienas svarbiausių darbų artimiausiu metu – rasti naują tinklalaidės vedėją. Jos nuomone, tam, kad projektas gyvuotų, kūrybinei grupei reikia pokyčių.
„Logiška, juk projektas skirtas jauniems žmonėms diskutuoti tarpusavyje, hosteris taip pat turi būti jaunas žmogus su naujomis idėjomis, kurios būtų aktualios jaunimui. Aš juk pati neinu jaunyn“, – virimo savose sultyse pavojų pabrėžia savanorė.
Kaip gimsta edukatoriai?
Tinklalaidė nėra vienintelė projekto teikiama galimybė jauniems žmonėms. Jau antrus metus veikia mentorystės programa „Healthy Queerness“, komandos praminta HQPE.
Programa gimė po intensyvių mokymosi metų, kai Tolerantiško jaunimo asociacijos narės išvyko į Slovakiją susipažinti su „Peer Education“ metodologija. Programos kuratorė, Tolerantiško jaunimo asociacijos Vilniaus skyriaus vadovė Austėja Lukminaitė teigia, kad šių metų programos moto – „Kaip tavo patirtis gali padėti kitiems?“ – sufleruoja, kam ir kodėl buvo nuspręsta tęsti mentorystės programą.
 |
| Austėja Lukminaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
„Pirmaisiais metais programa buvo lyg eksperimentas, su kolegėmis turėjome supažindinti programos dalyvius su kuo valgomas tas „Peer Education“, tiek ir pačios jį perprasti. Viskas buvo nauja, todėl buvo nemažai chaoso, bet komanda susirinko tikrai įdomi, kupina idėjų, todėl bandėme vėl“, – prisimena Austėja.
Merginos nusprendė pasinaudoti įgyta patirtimi ir pakvietė prie mokymų prisidėti daugiau ekspertų. „Norėjosi dalyviams suteikti kuo kokybiškesnes žinias, o ir mes pačios jau žinojome, kada ir kokiais klausimais reikia specialisto – supratome, kad tikrai verta kviesti psichologą, nes jaunimui gali kilti klausimų, į kuriuos negalėsime atsakyti. Mes tokios patirties neturime, bet turi kažkas kitas“, – dalinasi mergina.
Mokymų lektoriais tapo ir Vilniaus atviro jaunimo centro „Žalianamis“ jaunimo darbuotojai bei organizacijos „Jauna Banga“ savanoriai, projekto „Vyno Mergaitės“ kūrėjos.
Pasak jos, idėja, kad mano, nors ir negatyvios patirtys gali padėti kitiems, gali tapti labai stipriu motyvatoriumi. „Man šis projektas yra apie bendruomenės kūrimą, kiekvienas atsineša savo patirtį ir taip sustipriname vieni kitus“, – pasakoja Austėja.
Pasak jos, net ir projekto metu patirti iššūkiai tai parodo. Dar vasarą Tolerantiško jaunimo asociacijai persikėlus į naujas patalpas buvo suprasta, kad mentorystės programos mokymams teks ieškoti erdvesnės vietos.
„Bet Vilnius – aktyvus miestas, sunkiai sekėsi rasti laisvų erdvių, kurios būtų patrauklios jaunimui susiburti. Todėl esame labai dėkingi Socialdemokratinio jaunimo sąjungos ir Žalianamio komandoms, kad sutiko padėti. Įvyko neplanuotas, bet gražus skirtingų Vilniuje veikiančių bendruomenių collab’as“, – su jaunimu dirbančių organizacijų patiriamais iššūkiais dalinasi Tolerantiško jaunimo asociacijos narė.
Kakavos puodelio suburti
Pasak Austėjos, jai labai patinka stebėti, kaip į mentorystės programą atėję žmonės atranda vieni kitus ir kaip gimsta jų idėjos.
„Mes nuolat primename – svarbiausia tiesiog imti ir daryti, bandyti. Praėjusiais metais matėme, kaip lengvai nuostabios idėjos gali užgesti dėl perfekcionizmo ir baimės pradėti. Todėl šiemet labai džiaugiamės spontaniškai susibūrusią komanda, kuri, turėdama paprastą idėją, ėmėsi jos įgyvendinimo, to eigoje leisdama šiai idėjai augti“, – programos užkulisiais dalinasi Austėja.
Keturi „Healthy Queerness“ programos dalyviai – Airidas, Austėja, Agnė ir Adelė – pasibaigus mokymams suorganizavo dramos terapijos seansą, kuriame netrūko pokalbių, o jį vainikavo kakavos gėrimo ceremonija.
Renginį organizavęs Airidas pasakoja, kad kakavos gėrimo ceremoniją jau yra organizavęs anksčiau, o renginio formatą pasirinko, nes norėjo išeiti iš komforto zonos.
„Panašų dalyką jau esu daręs ir norėjau dar kartą tuo pasidalinti, praplėsti veiklą įtraukiant dramos terapijos veiklų ir paskatinti žmones susipažinti. Idėja kilo galvojant apie jaukią, ramią veiklą, kuri padėtų žmonėms atsipalaiduoti ir lengviau susipažinti. Tikėjausi sukurti saugią ir atvirą atmosferą dalyviams. Pasiruošimas sekėsi pakankamai sklandžiai, tačiau sunkiausia buvo suplanuoti laiką ir suderinti visas renginio dalis į vientisą struktūrą“, – dalinasi programos dalyvis.
Džiaugiasi, kad renginys vyko sklandžiai, dalyviai buvo įsitraukę. „Pats jaučiausi gana ramiai, nors buvo ir šiek tiek vidinės įtampos dėl vedimo. Nepatiko tai, kad vėluoja žmonės, reikėjo tai aktyviau iškomunikuoti, nes pradėjome nuo meditacijos, kuriai reikia susikaupimas. Kitą kartą daugiau dėmesio skirčiau struktūrai, pasiruošimui ir galbūt aiškesniam rolės pasidalijimui“, – pasakoja dalyvis.
Airidas teigia, kad pats rekomenduotų „Healthy Queerness“ programą savo draugams, nes tai yra gera erdvė mokytis, augti ir išbandyti naujas iniciatyvas.