Tolerantiško jaunimo asociacijos narė, LGBTQ+ teisių gynėja Raminta Leonavičiūtė įsitikinusi, kad minint Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – 35-ąsias metines, yra svarbu diskutuoti apie tai, ar kiekvienam žmogui šalis visiškai užtikrina laisvę ir lygiateisiškumą. Aktyvistės teigimu, kova už Lietuvos laisvę negali būti suprantama selektyviai – ji turi apimti siekį apsaugoti LGBTQ+ bendruomenę.
 |
| Raminta Leonavičiūtė – apie Sausio 13-ąją iškovotos laisvės visiems svarbą | Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo ir asociatyvios Artūro Kokorevo bei Daniel Golod/pexels.com nuotr.) |
– Sausio 13 d. Lietuvos žmonės plikomis rankomis stojo prieš tankus. Ką ši diena reiškia jums: kokias vertybes jums tai simbolizuoja ir kokias emocijas kelia tai, kad žmonės aukojo gyvybes tam, kad Lietuva, o ir mes – jaunoji karta, gyventų laisvėje? – jarmo.net pasiteiravo R. Leonavičiūtės
– Mano šeima ir mokytojai man pabrėžė sausio 13 d. įvykių svarbą, todėl kiekvienais metais ši diena man tikrai jautri. Juk žuvo ir buvo sužeisti žmonės, patirta psichologinė trauma. Esu dėkinga žmonėms, kurie ėjo, gynė, aukojosi. Jaučiu pagarbą ir dėkingumą
Sausio 13-oji yra apie solidarumą, meilę vienas kitam, savo tautai, šaliai, kovą už visų mūsų laisvę.
Netikiu, kad Sausio 13-ąją kažkas stovėdamas ar prie Seimo, ar prie televizijos bokšto galvojo, jog tik tam tikri žmonės, tik kai kurie žmonės turi būti laisvi. Susirinkusieji kovojo už visų žmonių laisvę.
– Nuo šių įvykių praėjo 35-eri metai. Jūsų vertinimu, Sausio 13-oji šiandien jauniems žmonėms išlieka svarbi, o gal tai tampa jau labiau tik simboline ar net formalia diena?
– Manau, kiekvienas jaučiame tai individualiai. Gal anksčiau, kai buvome moksleiviai, matėme tai kaip kitokią dieną mokykloje: juk tada pamokose labiausiai buvome susitelkę į tuos įvykius liudijusių mokytojų išgyvenimus, kalbėjome apie pilietiškumą, ir mokėmės apie šios dienos atminties svarbą.
Šiuo metu, kai stebima žinias iš Lietuvos ir pasaulio, dėmesį į tai, kokia svarbi ta diena, atkreipiu kur kas labiau. Susimąstau, kokia laisvės reikšmė, koks svarbus pilietiškumas.
– Laisvė neretai apibrėžiama ir kaip valstybės nepriklausomybė. O kaip jūs, priklausydama LGBTQ+ bendruomenei, apibrėžtumėte laisvę? Kas jums yra laisvė? Ar šiandien Lietuvoje LGBTQ+ žmonės, jūsų akimis, gyvena laisvoje valstybėje?
– Negalime valstybės nepriklausomybės atskirti nuo žodžio laisvė. Tačiau į laisvę įeina daug daugiau. Man laisvė yra galimybė išreikšti savo nuomonę, gyventi, mylėti, pyktis, ieškoti kompromisų. Kitaip tariant, gyventi pilnavertį ir įvairiapusį gyvenimą. Laisvė nėra vienos nuomonės, vieno gyvenimo būdo primetimas kitam žmogui. Laisvė yra individualumas, laisvė yra gyventi nepriklausomoje valstybėje, jaustis saugiai, nesislėpti ir nebūti paslėptam.
 |
| Raminta Leonavičiūtė | Asmeninio albumo nuotr. |
Šios laisvės sudedamosios dalies neatsiejamos ir nuo LGBTQ+ bendruomenės lygybės, laisvės būti savimi ir gyventi nepriklausomoje valstybėje. Viena vertus, LGBTQ+ žmonės gyvena laisvoje valstybėje. Tačiau ar jie jaučiasi visiškai laisvi? Mes vis dar girdime apie smurtinius atvejus, patiriame diskriminaciją, baimę, kad mūsų nepriims.
Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu nors ir teisminiu tos pačios lyties poros gali būti pripažįstamos šeima. Deja, bet dar neturime Civilinės partnerystės įstatymo ir mūsų problemos kartais yra ignoruojamos. Daliai visada atsiranda svarbesnių klausimų nei žmogaus teisių užtikrinimas. Atrodo, jog ne visi turi teisę džiaugtis laisva Lietuva.
– 1991 m. žmonės gynė teisę spręsti savo valstybės ateitį. Ar matote sąsajas tarp tos kovos ir šiandieninių diskusijų dėl, pavyzdžiui, partnerystės, šeimos sampratos, LGBTQ+ teisių, kai yra jėgų, kurios tarsi priešinasi LGBTQ+ teisėms?
– Manau, sąsajų tikrai yra. Tiesa, šių temų lyginti nemėgstu. Labiau noriu akcentuoti, kad apima neteisybė. Girdime klausimą: „Ar dėl tokios Lietuvos mes kovojom?“ Taip, būtent dėl tokios ir kovota: tokios, kurioje žmonės galėtų gyventi laisvai. Kaip minėjau, tikrai netikiu, laisvė skirta visiems, išskyrus LGBTQ+ bendruomenei. Laisvė yra teisė ir ji turi būti užtikrinta.
– Šiandien Lietuva – NATO ir Europos Sąjungos narė, deklaruojanti žmogaus teisių apsaugą. Kaip, jūsų manymu, šie įsipareigojimai dera su faktine LGBTQ+ žmonių teisių situacija Lietuvoje?
– Žmogaus teisių apsaugos trūksta. Sakymas, kad to, ką turime, užtenka – tai akivaizdus melas. Melas yra ir tai, kad Lietuva tam dar nepasiruošusi. Lietuva buvo pasiruošusi palikti Sovietų Sąjungą, todėl ji pasirengusi ir pasirūpinti kiekvienu piliečiu, net ir LGBTQ+.
– Ar jaučiatės gyvenanti valstybėje, kurios žmonės gina ir jus kaip LGBTQ+ pilietę?
– Svarstau, kad ne visada. Taip, mane gina kaip pilietę, bet nejaučiu didelio pasitikėjimo apsauga, kai tai susiję su mano kaip LGBTQ+ pilietės saugumu, lygių teisių užtikrinimu.
– Jei galėtumėte Sausio 13-osios proga pasakyti vieną sakinį Lietuvos politikams apie laisvę ir LGBTQ+ teises – ką pasakytumėte?
– Norėtųsi priminti priesaikos dalį, kuri sako: „Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“. Mes – Lietuvos žmonės – laukiame jūsų pažadėtos gerovės.