Sausio 13-oji Lietuvos istorijoje žymi tautos pasiryžimą ginti laisvę kruviną okupacinių pajėgų agresijos naktį. Prieš 35 metus žmonės plikomis rankomis stojo tankus priešakyje, gindami teisę spręsti savo – Lietuvos – valstybės likimą. Šių laikų pasaulyje vykstant geopolitiniams lūžiams klausimas, kas yra laisvė ir kam ji priklauso, skamba ne ką mažiau aktualiai.
 |
| Kornelija Zaicaitė pabrėžia, kad kova už laisvę nesibaigė – jaunoji karta privalo saugoti nepriklausomybės įžiebtą ugnį | Jarmo.net koliažas (asociatyvi Jose Vasquez/pexels.com ir Saulės Girdzijauskaitės nuotr.) |
„Man Sausio 13-oji yra apie atsakomybę. Lietuvos istorija pilna ne tik skaudžių, tragiškų puslapių, bet ir pavyzdžių, kaip žmonės prisiima atsakomybę ir kovoja už laisvę, valstybės nepriklausomybę, žmogaus teises, humanizmą“, – jarmo.net kalbėjo ji.
Pasak K. Zaicaitės, nors kovos už laisvę forma ir keičiasi, tačiau jos dvasia išlieka: „Kiekviena karta vėl ateina įžiebti ir saugoti tos ugnies. Dabar mūsų eilė prisiimti šią atsakomybę ir neleisti jai užgesti“.
Istorija vyksta dabar
Ilgą laiką sausio 13-oji buvo suvokiama kaip praeities pamoka iš saugios praeities perspektyvos, su kuria jaunoji karta susipažindavo mokykose, kai vykdavo atminimo ceremonijos, kurių metu būdavo žiebiamos žvakutės languose.
.jpg) |
| 1991 m. sausio 13-osios įvykiai | Nuotraukos šaltinis: Krašto apsaugos ministerija/wikimedia.org |
Apie 1991 m. įvykius, kai Lietuvos laisvę mylintys žmonės gynė nepriklausomybę, jaunuoliai iki šiol skaito istorijos vadovėlius. Tačiau pastarųjų metų geopolitinis kontekstas ir besikeičianti pasaulio tvarka sausio 13-osios įvykiams tartum suteikė naują prasmę. Anot K. Zaicaitės, svarbą ginti laisvę ypač paliudijo ir įvykiai po 2022 m. vasario 24 d., kai tą anktų rytą Rusija ėmėsi agresijos prieš Ukrainą, kurią Kremlius vadina specialiąja karine operacija.
„Matant ukrainiečius, kovojančius už savo laisvę, suvoki, kokia trapi yra tavo paties realybė“, – pastebi K. Zaicaitė.
Jos akimis, jaunimas kur kas labiau pajuto, kad ir Sausio 13-oji „nebėra tik istorija, įvykusi prieš 35-erius metus. Ji vyksta ir dabar“.
Juk Rusija laido užuominas, kad vėl norėtų okupuoti ir Lietuvą.
Laisvė – tai teisė būti savimi
Sausio 13-osios tradicijos – keičiasi: prie žvakelių, užiebiamų languose, pradėtos dėlioti neužmirštuolės, kiemuose uždegami atminimo laužai. Tau nauji bendruomeniniai ritualai.
„Naujų tradicijų kūrimas rodo, kad sausio 13-oji nėra vien tik data kalendoriuje“, – pabrėžė pašnekovė.
Kalbėdama apie laisvę, K. Zaicaitė akcentuoja: „Tai galimybė būti tuo, kas esi, ir tuo, kuo nori būti. Laisvė keistis – tiek kartų ir taip, kaip nori. Laisvė rinktis: nori keistis ar ne“.
Tačiau ši laisvė, jos žodžiais, niekada neegzistuoja be atsakomybės.
„Laisvė ir atsakomybė yra dvi tos pačios monetos pusės. Viena be kitos neegzistuoja“, – tikino ji, primindama, kad būti savimi reiškia ir drąsą kalbėti, mylėti, kovoti už tai, kas svarbu, bei rūpintis kitais.
Šis aspektas ypač aktualus kalbant apie LGBTQ+ bendruomenę Lietuvoje. Nors gyvename laisvoje valstybėje, realybė, pasak K. Zaicaitės, išlieka prieštaringa – Lietuva turi pasitempti, jeigu nori užtikrinti visų žmonių lygiateisiškumą.
„Situacija dėl LGBTQ+ bendruomenei svarbių klausimų išlieka nuvilianti. Vis dar sukamės ratu su tais pačiais klausimais ir girdime tuos pačius argumentus“, – apgaulestavo ji.
Vis dėlto LGBTQ+ aktyvistė mato ir vilties ženklų: auga nauja karta, formuojasi progresyvi visuomenė, o tai rodo, kad queer žmonės Lietuvoje „yra gyvi, kuriantys, kovojantys už tokią valstybę, kokia tiki ir kokios nori“.
 |
| Kornelija Zaicaitė | Saulės Girdzijauskaitės nuotr. |
Sausio 13-osios kovos tąsa
Diskusijos apie partnerystę, šeimos sampratą ar LGBTQ+ teises Lietuvoje dažnai pristatomos kaip kažkas, kas turi būti atskirta nuo temų apie kovą už laisvę. Tačiau K. Zaicaitė šį naratyvą vadina klaidingu.
„LGBTQ+ žmonių teisės yra tos pačios Sausio 13-osios kovos tęsinys, kaip ir Sausio 13-oji buvo partizaninio pasipriešinimo tęsinys“, – akcentavo ji.
Tos pačios lyties partnerystės klausimą ji įvardijo paprastai: „Tai teisės į šeimos gyvenimą, privatumą ir orumą tęsinys, ir nieko daugiau“
Tolerantiško jaunimo asociacijos narės teigimu, pagarba visoms šeimoms niekam nieko neatima. Priešingai – tai stiprina valstybę: „Juk rūpestis ir meilė artimiesiems yra pati tradiciškiausia šeimos tradicija“.
Ši kova už laisvę, anot K. Zaicaitės, yra dar vienas laužas bendroje laisvės ugnyje: „LGBTQ+ bendruomenė tiesiog tęsia kovą už žmogaus laisvę ir orumą. Dega dar vienas laužas“.
 |
| Kornelija Zaicaitė | Asmeninio albumo nuotr. |
Valstybė – ne vien sėkmės reikalas
Lietuvai deklaruojant įsipareigojimus užtirkinti žmogaus teises, priklausant NATO ir Europos Sąjungai, K. Zaicaitė liūdnai konstatuoja – atotrūkis tarp to, ką mūsų šalis deklaruoja ir to, kokia yra kasdienybė, egzistuoja.
„Kartais užtenka paskaityti komentarus, kad suprastum, koks ilgas kelias skiria deklaracijas nuo kasdienybės“, – sakė ji.
Ypač problemiška, jos nuomone, yra tai, kad mūsų saugumas dažnai tampa klausimu, kuris tartum suvokiamas kaip atsitiktinumas: „Valstybė neturėtų būti sėkmės reikalas. Ji turi garantuoti teises per principus, įstatymus ir vertybes“.
LGBTQ+ aktyvistė atvirai kalbėjo ir apie savo patirtį – gyvenimą „burbule“, kuriame saugumo jausmą dažnai lemia sėkmė, bet ne valstybės užtikrinamos teisinės garantijos.
Sausio 13-osios proga K. Zaicaitė tiek politikams, tiek ir visiems Lietuvos žmonėms sako: „Mes esame čia kartu. Kartu geru metu, kartu ir sunkiu“.
Skirtingos Lietuvos žmonių patirtys, pasak jos, nėra grėsmė – jos yra visuomeniškumo dalis. „Mums nereikia vieno teisingo būdo būti lietuviais“.
Galbūt būtent čia slypi Sausio 13-osios pamoka šiandien? Galbūt svarbu suvokti, kad laisvė trapi, o jos apsauga reikalauja drąsos pripažinti visų Lietuvoje gyvenačių žmonių skirtumus ir savo atsakomybę ginti pažeidžiamesnius? Galbūt laikas suprasti, kad Lietuva turi pakankamai valios neleisti užgesti nepriklausomybės ugniai, kuri prieš 35 metus buvo įžiebta plikomis laisvę gynusių žmonių rankomis?