Už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteistas buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys paleistas lygtinai. Tai trečiadienį paskelbė portalas lrt.lt
 |
| Remigijus Jakštys | Socialinių tinklų nuotr. |
.png)
Kaip skelbia lrt.lt, tai tapo įmanoma po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo pripažinta, kad absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems asmenims prieštaravo Konstitucijai.
R. Jakštys laisvę išvydo tuomet, kai KT, gavęs jo skundą, birželio 11 d. nutarė, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti lygtinai paleisti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kalinamus asmenis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
KT pažymėjo, kad įstatymų leidėjas siekdamas kuo veiksmingiau apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir atsižvelgdamas į tai, kad bausmė skiriama ne vien tam, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas, bet ir siekiant koreguoti jo elgesį, turi nustatyti tokią laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą nuteistų asmenų resocializacijos modelį, motyvuojantį nuteistuosius keistis ir sudarantį jiems sąlygas sugrįžti į visuomenę ir gyventi joje nebenusikalstant.
Kriminologas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas, kuris KT teikė ekspertinę nuomonę, lrt.lt aiškino, kad absoliutus draudimas galėjo veikti priešingai visuomenės interesui.
„Daug tyrimų rodo, kad, jeigu žmonės, padarę bet kokį nusikaltimą, yra paleidžiami lygtinai, tikimybė, kad jie nusikals, yra gerokai mažesnė, nes jie yra prižiūrimi Probacijos tarnybos, vyksta kontrolė. Atlikus visą bausmę asmuo tiesiog paleidžiamas į niekur ir viskas“, – aiškino G. Sakalauskas.
Pasak jo, kai nuteistasis neturi jokios realios galimybės pagerinti savo padėties, mažėja motyvacija dalyvauti elgesio keitimo programose, laikytis drausmės ir siekti pokyčio.
Vis dėlto KT sprendimas vertinamas nevienareikšmiškai. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė lrt.lt teigė mananti, kad ankstesnis tokių asmenų paleidimas gali kelti papildomą pavojų vaikams ir pakartotinės viktimizacijos riziką nukentėjusiesiems.
„Labai gaila, bet mūsų šalyje dar nėra įprasta atsižvelgti į aukų ar jų artimųjų nuomonę, jie tarsi neegzistuoja priimant sprendimus, liečiančius būtent jų gyvenimus! Viktimologai, kaip suprantu, šiuo klausimu yra irgi labai pasyvūs, paskendę savo akademiniuose tyrimuose, nepalaikantys aukų pusės“, – teigė K. Mišinienė.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad KT nutarimas nesukuria pagrindo automatiškai paleisti nuteistųjų.
Ministerijos teigimu, kiekvienu atveju bus vertinamas asmens elgesys bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, grėsmė visuomenei ir pasiekta resocializacijos pažanga.