Aiškėja, kaip atrodys patobulintas Partnerystės įstatymo projektas: „Kartais atrodo, kad tokių kompromisų tikslas yra LGBTQ žmonių pažeminimas"

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius žada, per artimiausius 2 mėnesius, kol Seime tęsis rudens sesija, bus pateiktas patobulintas Partnerystės įstatymo projektas. Jame numatyta galimybė tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms sudaryti partnerystę. Tiesa, aiškėja, kad jeigu Seimas galiausiai įstatymą priims, asmenys partnerystę galės sudaryti tik pas notarus, o ne Metrikacijų skyriuose.

Tomas Vytautas Raskevičius | J.Čiapaitės/Seimo kanceliarijos nuotr.


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

T. V. Raskevičius skelbia, kad pirminiame įstatymo variante numatyta partnerystės sąvoka yra pakeista. Gegužę teiktame, tačiau pateikimo stadijos Seime net nepraėjusiame įstatyme partnerystės institutas apibrėžtas kaip „dviejų asmenų (partnerių) bendro gyvenimo faktas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, su tikslu sukurti ar (ir) plėtoti, apsaugoti partnerių santykius, grindžiamus pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas". 

Kaip žiniasklaidai kalbėjo T. V. Raskevičius, patobulintame įstatymo projekte partnerystė numatyta kaip bendras gyvenimas kartu nesusituokus.

Asociatyvi Zoe/Unsplash nuotr.

Tokia korekcija padaryta atsižvelgiant į prezidento Gitano Nausėdos liepą išsakytą kritiką, jog neva santuoka ir partnerystė yra prilyginama viena kitoms, dėl to esą Partnerystės įstatymo projekto jis nebūtų pasirašęs. 

Prezidentas G. Nausėda nesutinka pasikalbėti su T. V. Raskevičiumi dėl patobulinto įstatymo projekto.

LNK Žinios pranešė, kad partnerystė būtų registruojama ne civilinėje metrikacijoje, kaip buvo numatyta pirmame projekte, o pas notarą.

„Man tiesiog žiauriai liūdna būti teisiam. Bet tai, kas vyksta, panašu į partnerystės teatrą. Ir tiesą sakant, jo viena pagrindinių aukų yra Tomas Vytautas Raskevičius, nes jam sumesta visa atsakomybė, lyg iš tikrųjų būtų įmanoma įtikinti politikus ar visuomenę kompromisais. Lyg iš tikrųjų nors vienam lietuviui ar politikui rūpėtų, keliais įstatymo žodžiais diskriminuosime LGBT+ žmones daugiau, ar mažiau", - savo „Facebook" paskyroje pareiškė LGBTQ+ teisių aktyvistas Romas Zabarauskas. 

Komunikacijos ekspertas ir apžvalgininkas Aidas Puklevičius „Lietuvos ryto" televizijai teigė, kad greičiausiai dalies žmonių įtikinti neprieštarauti Partnerystės įstatymui vis tiek nepavyks kad ir į kokius kompromisus politikai velsis.

Tomas Vytautas Raskevičius | J.Čiapaitės/Seimo kanceliarijos nuotr.


Komentuodamas įvykius Lietuvoje, jis paminėjo LGBTQ+ vaiko mamos Rasos Račienės ir prezidento G. Nausėdos susitikimą. Anot A. Puklevičiaus, pirmadienį įvykęs susitikimas ne tik suteikia politinio dėmesio, bet ir parodo „žmogiškąjį dėmenį, kurio šitam dalykui labai trūko". Anot jo, R. Račienės pakvietimas susitikti Prezidentūroje buvo „savalaikė ir labai jautri" iniciatyva.

Kalbėdamas apie tobulinamą Partnerystės įstatymo projektą, A. Puklevičius sutiko, kad kompromisai politikoje nuolat ieškomi, tačiau jis patikslino, kad yra žmonių, kuriems „gali aiškint neaiškinęs", bet jie vis tiek savo nuomonės greičiausiai nekeis.

Tuo metu T. V. Raskevičius skaičiuoja, kad greičiausiai 20-ties parlamentarų nuomonę dėl Partnerystės įstatymo projekto galima pakeisti. 

R. Zabarauskas akcentuoja: „Paprasčiausia tiesa – kol partijų lyderiai patys neves šios temos ir kol valdančioji koalicija neužtikrins balsų, parodydami, kad dirba kartu, tol nieko nebus. Tie, kurie nebalsavo už partnerystę, dėl Tomo įtikinėjimų, picų ar kad ir kiek daug kartų išsakytų argumentų – nebalsuos. Tiesiog koja turi treptelti ir susitarimų pasiekti valdančiosios koalicijos lyderiai".

KOMENTARAS

Simonas Bartulis, žmogaus teisių apžvalgininkas 

„Prieš vasarą pasirodžius pirmai partnerystės versijai, jau buvo nemalonu. Įpainiota tiek daug kompromisų, nuo bendros jungtinės nuosavybės įtvirtinimo partneriams iki tylos dėl įsivaikinimo. Tačiau šiandienos naujienos kirto labai stipriai į paširdžius.

Simonas Bartulis | Asmeninio archyvo nuotr.

 
Nevalingai pradėjau mąstyti - kam to reikia? Mes kalbame apie kompromisus, kurie politikoje įprasti. Galiu suprasti kompromisus mokestinėje politikoje, kadangi skirtingos grupės tikisi mažesnės naštos ar didesnio perskirstymo. Suprantu tai užsienio politikoje, nes dažnai tai daro įtaką prekybai, taikai ir stabilumui. Net galiu suprasti, kodėl buvo prašyta išbraukti įsivaikinimą iš partnerystės. Visiškai nesutinku, bet suvokiu - yra žmonių, klaidingai manančių, kad vaikams bus daroma žala.

Tačiau niekaip nesuvokiu būtent šių naujų kompromisų reikmės. Ką gauna anti-LGBTQ aktyvistai pakeitus partnerystės apibrėžimą ir išimant eilutę „gindžiamus pastoviais, emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“?
 
Ką laimi prieš partnerystes nusiteikę žmonės žinodami, kad tos pačios lyties poros turės sudaryti partnerystes pas notarą, o ne metrikacijoje?

Deja, kartais atrodo, kad tokių kompromisų tikslas yra LGBTQ žmonių pažeminimas. Tai siekis laimėti kompromisą, net jei šis simbolinis - tam, kad sukeltų skausmo, simbolinės nelygybės kartėlį ir jausmą LGBTQ poroms. Kitaip sakant, tokie kompromisai - kaip ir apskritai partnerystės įteisinimas visoms poroms - nėra kažkuo praktiškai reikalingi. Jie skirti tam, kad parodyti, kas dar vis dominuoja, kas yra stipresnėje pozicijoje. Parodyti tiems LGBTQ žmonėms savo vietą.
 
Netikiu, kad Saudargui ir ko. to bus gana. Jis sako, kad tai yra judėjimas į tą pusę, bet aš bijau, kad tai leidimas prašyti dar daugiau kompromisų parodant kaip beviltiškai mes norime partnerystės. Bet galbūt tai ir tiesa - gal ir esame desperatiški? Bijau, ką tai gali reikšti partnerystės ateičiai.
 
Reikės palaukti pilno įstatymo projekto ir suprasti, ar mano pesimizmas - pamatuotas", - rašo S. Bartulis.
Naujesnė Senesni