Kalėdinis laikotarpis man kaskart tampa išbandymu. Kartais šventes slegia vienatvė. O kartais jos kupinos palaikančios aplinkos. Vis tik kai kuriems žmonės šis laikas yra paženklinamas ir neišdildomomis traumomis, kurių jie niekada nepamirš. Vienas žiauriausių dalykų, kuris įvyksta per Kalėdas, yra tuomet, kai žmonės netenka namų – šaltuoju metų sezonu gaisrų įvyksta dažniau. Į šią situaciją galime pakliūti visi – feministinių pažiūrų asmenys, homofobai, LGBTQ+ asmenys, antivakseriai ir skiepų palaikytojai. Ugnis nesirenka. Ir vienas tokių atvejų įvyko šiais metais. Per Kalėdas.
 |
| Jonas Valaitis | Arūno Griciaus nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Ar homoseksualus žmogus sulauktų pagalbos?
Visada mąsčiau, kas įvyktų, jeigu mane ištiktų tragedija – pavyzdžiui, sudegtų namas. Galbūt kažkas paskelbtų lėšų rinkimo akciją, kad galėčiau pakilti. Taip įvyksta neretai. Negalima teigti, kad žmonės nedosnūs. Mes susitelkiame tragedijų akimirkose, nes neretas turime empatijos jausmą ir jaučiame vienas kito kančią.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Bet neretai mano galvoje kyla klausimai, ar tie žmonės padėtų man sužinoję, kad esu homoseksualus asmuo? O jeigu namas sudegtų to žmogaus, kuris dalyvauja „Pride" eitynėse? Ar ši visuomenė, kurios daugiau nei pusė narių laikosi įsitvėrę homofobiškų pažiūrų, jam padėtų? Ar homoseksualūs žmonės sulauktų pagalbos, jeigu neturėtų ko valgyti, apsirengti, kur prisiglausti?
Aplanko baimė, kad mes, žmones skirstydami į tam tikras etiketes, galime juos pasmerkti mirčiai vien dėl jų tapatybės. Nejaugi mes tikrai tokie žiaurūs?
Skaitant komentarus internete arba girdint replikas gatvėse suvoki, kad tau linkima mirties ir visko, kas blogiausia.
Kartais susidaro įspūdis, kad jeigu man kažkas nutiktų, nepadėtų tie homofobai, tarp kurių neretai dar būna ir antivakserių. Bet aš neteisus?
Įveikti neapykantą tiems, kurie pakenkė
Ilgai sukosi šios mintys mano galvoje. Ir štai šį rytą perskaičiau įrašą „Facebook". Sužinojau, kad sudegė žmonių namas. Gaisras kilo dėl girliandos, kuri buvo netoli užuolaidos. Ugnis užsiplieskė akimirksniu. Žmonės liko be namų. Įraše buvo prašoma padėti dviem šeimoms, gyvenusioms tame name.
Nelaimė žiauri. Pagalba reikalinga.
Nekilo nė dvejonė. Pervedžiau tiek, kiek leido biudžetas. Nenoriu girtis, nes ir auka nedidelė, bet jeigu daug žmonių paaukos tiek, kiek aš, suma gali būti pakankamai solidi naujai gyvenimo pradžiai. Bet šįkart ne apie tai.
Paraginau ir vieną savo pažįstamą paaukoti – jeigu jis to nori. Ėmęs tyrinėti įrašą paskelbusio žmogaus profilį jis atsakė – ne, neaukos
Auka negali būti priverstinė, todėl į gilesnes diskusijas ir nesileidau. Tik paklausiau, kodėl. „Nes jis antivakseris“, – atsakė.
Ir išties, antivakseriai padarė kone neįsivaizduojamą žalą mūsų valstybei – iki šiol tęsiasi pandeminė situacija, nepaskiepyti žmonės užkimšo ligonines, kiti mirė nesulaukę paslaugų, dalis jų reiškė ir homofobiškas nuostatas, nes taip jau nutinka, kad vienos sąmokslo teorijos (pvz. kad skiepai skirsti žmonijos išmarinimui) dar papildo ir kitas (pvz. kad gėjai veisiasi ir grobia vaikus ar dar ką ten daro, kad išnyktų žmonija, o galiausiai tai finansuoja Sorošas už Landsbergio parduotą šiferį, likusį po koliūkų griūties). Antivakseriai iš esmės atsakingi už daugybės žmonių mirtis ir aukas. Taigi, suvokiu neaukoti nusprendusio žmogaus motyvus.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Bet štai čia pasireiškia ir tam tikras subjektyvus mano požiūris. Pavyzdžiui, antivakseris prašo padėti šeimai, kuri nukentėjo, ir nelaimė labai žiauri, ir čia mano empatijos jausmas nusveria neapykantą tiek antivakseriams, tiek homofobams. Dėl to aš aukojau. Man nerūpi nei tos šeimos požiūris į homoseksualius žmones, nei į skiepus, nei į Jėzų Kristų ar Krišną.
Ir jeigu į mano duris pasibelstų homofobas, kuris atsakingas už tai, jog vis dar nėra užtikrinamos mano lygios teisės, ir paprašytų valgyti, aš jam tai duočiau. Jeigu reikėtų antivakseriui drabužių, aš jį aprengčiau. Nes tai yra empatija nelaimės akivaizdoje. Ir man jau neberūpi to žmogaus pažiūros.
Tik dažnai man kyla klausimas, o ar taip pasielgtų ir antivakseris ar homofobas su manimi, jeigu mane ištiktų nelaimė? Nežinau, žmonės, ko gero, įvairūs, jų moralės nuostatos taip pat.
Bet jeigu reiktų, aš gelbėčiau net homofobą – nepaisant jo skriaudų man, LGBTQ+ žmogui.
Mes irgi esame visuomenės dalis
Ir man yra labai keistas šitos visuomenės įsivaizdavimas, kad LGBTQ+ asmenys yra kažkokia ypatinga grupė, kuri nieko nedaro, tik teisių reikalauja.
Ei, jūs, visuomene, mes esame įvairūs. Galų gale, mes patys esame visuomenės dalis. Mes padedame šiai valstybei. Mes turime jausmus. Mes prisidedame prie jūsų gerovės ir net ištiesiame jums pagalbos ranką tada, kai to reikia labiausiai. Nepaisant to, kad galime būti apmėtyti kiaušiniais „Pride“.
Niekas nenusipelnė kančios, mirties, baimės ir skurdo.
Homofobai ir antivakseriai, o jūs mane ar gelbėtumėte?
Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net