„Lietuva neišlaikė žmogaus teisių egzamino". LGBTQ+ pabėgėliai Pabradėje skelbia bado streiką

Lietuvos gėjų lyga (LGL) antradienį paskelbė, kad organizaciją pasiekė neraminančios žinios iš Pabradės užsieniečių registracijos centro (URC). Anot LGL atstovų, bado streiką skelbia čia apgyvendinti LGBTQ+ asmenys.

Pabradės LGBTQ+ pabėgėliai skelbia bados streiką – maisto daviniai iškabinti ant tvorų | Jarmo.net koliažas (LGL ir Brett Sayles/Pexels.com)


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

LGL atstovė Monika Antanaitytė teigė, kad šiuo metu laikinojo apgyveninimo laikotarpis be teisės išvykti už URC ribų yra pratęsiamas, tai LGBTQ+ prieglobsčio prašytojų netekina. Žmonės jaučiasi lyg kalėjime. „Kai kurie LGBTQ+ asmenys URC gyvena nuo vasaros, o jų laikinojo apgyvendinimo terminai be teisės judėti už URC teritorijos toliau pratęsiami, tačiau prieglobsčio prašytojai vis dar neturi galutinių atsakymų savo prieglobsčio procedūroje", – sakė M. Antanaitytė.

Monika Antanaitytė | LGL/A.Didžgalvio nuotr.


„LGL pasiekiantys prieglobsčio prašytojų pranešimai patys įvairiausi – nuo netinkamos geriamojo vandens kokybės iki procedūrinių pažeidimų. Pratęsus laikinojo apgyvendinimo terminus dar 6 mėnesiams (be teisės judėti už URC teritorijos ribų), žmonės lieka įkalinti nežinioje dėl savo ateities. LGL duomenimis, tarp LGBTI prieglobsčio prašytojų yra asmenų, turinčių specialiųjų sveikatos poreikių, todėl susiklosčiusi situacija kelia didelę įtampą", – rašoma LGL pranešime, išplatintame socialiniuose tinkluose.

M. Antanaitytė teigė, kad prieglobsčio prašytojai skundžiasi, kad nėra užtikrinamos jų sveikatos priežiūros paslaugos. „Žmonės turi tam tikrų specialiųjų poreikių. LGL organizaciją pasiekia informacija, kad tie poreikiai nėra iki galo užtikrinami", – teigė M. Antanaitytė. 

LGL atstovė atsisakė atskleisti, kokie konkrečiai sveikatos priežiūros poreikiai nėra užtikrinami, kadangi, anot jos, tai konfidenciali informacija.

LGL pranešime ragina institucijas užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir standartus užtikrinti žmogaus teises. 

LGL vadovas Vladimiras Simonko jarmo.net teigė, kad prieglobščio prašytojų teisių klausimais Lietuva atsilieka. Anot jo, nors privalu vadovautis tarptautinėmis normomis, to nėra daroma. Žinoma, jis atkreipė dėmesį, kad prie Lietuvos sienos atsiradus nemažai LGBTQ+ asmenų, valdžios įstaigos nežino, kaip į pastaruosius reaguoti.

„Matome, kad ne visada mūsų valdžiai užtenka jautrumo spręsti šį klausimą", – sakė V. Simonko.

Jis teigė, kad LGBTQ+ prieglobščio prašytojai yra jautri visuomenės grupė, kuriai būtina skirtin ypatingą apsaugą ir dėmesį. „Mano manymu, Lietuva neišlaikė žmogaus teisių egzamino. Skriejo kritika dėl žiauraus elgesio", – sakė LGBTQ+ teisių aktyvistas

Vladimiras Simonko |Nuotraukos šaltinis: facebook.com/lgbtfriendlyvilnius


V. Simonko kalbėjo, kad Lietuva tapo pirmąja LGBTQ prieglobsčio prašytojus iš Čečėnijos 2017 metais priėmusia valstybe. Tuomet kilo grėsmė LGBTQ+ asmenų gyvybei, kadangi jų gimtojoje šalyje neheteroseksualius asmenis žudė. 

Anot LGL vadovo, Lietuvos LGBTQ+ teisių organizacijos nusprendė imtis lyderystės. Tuo metu Užsienio reikalų ministro pareigas einant Linui Linkevičiui, LGL paprašė Vyriausybės dirbti su LGBTQ+ pabėgėliais. Maždaug metus truko integracijos procesas, jo metu LGBTQ+ asmenys bijojo persekiojimo, kadangi ir Lietuvoje galėjo būti Čečėnijos užsienio žvalgybos agentų. 

„Buvo informacijos, kad gali būti tam tikri nurodymai tuos žmones medžioti kitose šalyse. Taigi, jie agentai galėjo infiltruotis ir Lietuvoje", – sakė V. Simonko. 

Jarmo.net kreipėsi komentaro Valstybės sienos apsaugos tarnybos URC. 

Papildyta 2022-02-17 d. 11 val. 03 min. „Nei VSAT Užsieniečių registracijos centras (URC) Pabradėje, nei VSAT centrinė įstaiga iki šios dienos nebuvo gavę oficialių URC gyvenančių užsieniečių pranešimų ar pareiškimų apie „bado streiką“, – ketvirtadienio rytą atsiųstame atsakyme portalui jarmo.net teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis. 

Anot jo, URC Pabradėje administracija nuolat kalba su centre apgyvendintais užsieniečiais. 

Esą darbuotojai išklauso jų pageidavimus ir skundus bei pagal galimybes ir kompetenciją sprendžia visas problemas arba apie tai informuoja kitas atsakingas organizacijas. 

„Suprantama, kad visuose trijuose VSAT pavaldžiuose URC nuolat kyla įvairių klausimų ir problemų, nes juose šiuo metu gyvena daugiau kaip 1800 užsieniečių.

Pabrėžtina, kad URC apgyvendintų migrantų gyvenimo sąlygos yra ir bus nuosekliai ir pagal valstybės išgales gerinamos. Tiesa, patenkinti dažno migranto, kurie yra iš skirtingas maisto įvairovės bei jo paruošimo tradicijas turinčių valstybių, individualius pageidavimus galimybių paprastai nėra, nors siekiama atsižvelgti į visus pagrįstus nusiskundimus.

Pastebėta, kad dar viena priežastis, kodėl užsieniečiai nepatenkinti savo gyvenimu URC, o kartu ir maistu, yra Lietuvos institucijų sprendimai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pratęsti jų apgyvendinimą dar 6 mėnesiams. Tuomet migrantai pradeda reikalauti laisvės, išėjimo iš URC ir pan., nors prieglobsčio prašymus išnagrinėjęs Migracijos departamentas didžiosios jų dalies nepatenkino.

Atkreiptinas dėmesys, kad URC apgyvendinti užsieniečiai gali pasinaudoti siūlymu savo noru su Lietuvos valstybės pinigine išmoka ir nemokamais skrydžio bilietais grįžti į kilmės šalį", - teigė G. Mišutis.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni