Dėl homofobiškos Z. Šličytės kalbos kreiptasi į Generalinę prokuratūrą: prašo įvertinti, ar tai nėra neapykantos kurstymas

Žmogaus teisių organizacijų koalicija (ŽTOK) kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą, Migracijos departamentą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Signatarų klubą. Išsiųstame rašte Koalicija reiškia susirūpinimą dėl karo Ukrainoje akivaizdoje atsirandančių bandymų skaldyti vienybę, priešinti visuomenę ir jos grupes, skleisti neapykantą, ypač LGBT+, rusakalbių ir kitokių mažumų atžvilgiu, rašoma pranešime. Koalicija taip pat atkreipė dėmesį į nevienodą požiūrį į asmenis migracijos srityje. Anot ŽTOK, vieniems migrantams stengiamasi teikti pagalbą, su kitais – elgiamasi nežmoniškai, jie laikomi kankinimui prilygstančiomis sąlygomis.

Zita Seimo kanceliarijos/Dž.G.Barysaitės nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net


„Kelia nerimą faktas, kad dalis visuomenės per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų neįsisąmonino, kad LGBT+ asmenys yra tokie patys šalies piliečiai ir turi turėti tokias pačias teises kaip ir kiekvienas lietuvis. Labai liūdnai atrodo, kad neapykanta kai kurioms organizacijoms tapo jų pragyvenimo ir egzistavimo šaltiniu: jos nenustoja plūstis viešais pareiškimais, skelbia tendencingas apklausas, viešai skleidžia neapykantą per nepriklausomybės šventes, nepaisydamos, kad šalyje yra įvesta nepaprastoji padėtis, kad reikalingas kuo įmanomai didesnis visų piliečių vieningumas ir lygiateisiškumas karo Ukrainoje akivaizdoje. Kyla pagrįsti klausimai: kodėl šalies LGBT+ piliečių lygiateisiškumas taip trukdo tai mažai grupelei organizacijų ir asmenų? Kodėl toms organizacijoms ir asmenims yra artimos prorusiškos, o ne mūsų partnerių vakaruose nuostatos žmogaus teisių klausimu?“ – sako Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.

Artūras Rudomanskis. asmeninio archyvo nuotr.

Kreipimesi prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar Ž. Šličytės kalba nėra neapykantos kurstymas, o Signatarų klubo – pareikšti viešą poziciją Z. Šličytės pasisakymo ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl Signatarų klubo laikysenos.

ŽTOK taip pat priminė, kad karo Ukrainoje akivaizdoje Lietuva aktyviai ėmėsi padėti pabėgėliams iš šios šalies, tačiau tokios pastangos neturėtų būti panaudojamos pridengti diskriminacijos apraiškoms ir dvigubų standartų įtvirtinimui. Anot Koalicijos, Lietuvoje sulaikymo sąlygomis vis dar gyvena keli tūkstančiai nereguliarų migrantų, iš jų apie 600 – vaikai, o kitų rasių, religijų, kitos kilmės ir tautybės migrantų, atvykstančių ne iš Ukrainos, atžvilgiu taikoma apgręžimo politika, jiems automatiškai klijuojamos „neteisėtų migrantų“ etiketės net neišnagrinėjus jų situacijos.

Akvilė Kriščiūnaitė, asmeninio archyvo nuotr.


„Karas Ukrainoje parodė, kad galime ir pajėgiame priimti asmenis, kuriems savo kilmės šalyse nėra saugu, o suteikus galimybes šie asmenys noriai darbinasi, mokosi lietuvių kalbos ir integruojasi į Lietuvos visuomenę. Daugelis šių žmonių taip pat bėgo nuo karo arba persekiojimo. Jų laikymas uždarytose teritorijose yra ne tik žalingas, bet ir neefektyvus: tai reikalauja didelių kaštų, kuriuos būtų galima panaudoti užsieniečių, tarp jų – ir ukrainiečių, integracijos reikmėms“, – sako organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėja Akvilė Kriščiūnaitė.

Žmogaus teisių organizacijų koalicija – progresyvių, konstitucinius žmogaus teisių apsaugos standartus taikančių organizacijų koalicija, suburta 2011 m. Koalicijai priklauso Diversity Development Group, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių asociacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško Jaunimo Asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni